Lietuvoje sodinamos vyninės vynuogių veislės

‘Monika’, ‘Varduva’, ‘Solaris’, ‘Adalmiina’ ir t. t. – Lietuvoje sodinamos vyninės vynuogių veislės.

Lietuvoje sparčiai auga vynuogynų plotai. Ir juose sodinamos ne tik Antano Gailiūno prieš pusšimtį metų išvestos lietuviškos vynuogių veislės. Šalčiui atsparūs vynmedžiai atkeliauja iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos. Ar žinote, koks jų vynas?

Atsakymo į šį klausimą nerasite vyndarystės žinynuose, vadovėliuose. Nes vynas iš vynuogių Lietuvoje daromas vos keliolika metų. O didesniais kiekiais – vos keletą metų. Todėl Lietuvoje auginamų veislių vyno skonis gimsta dabar. Ir koks jis bus, priklauso nuo vyndarių, kurie eksperimentuoja su vynuogių nokumu, mielėmis, fermentacijos temperatūra ir daugeliu kitų vyno gamybos sąlygų. Visgi šiek tiek apibendrinti lietuviškos vyndarystės patirtį jau galime. Beveik dešimtmetį „Vyno klubo“ savininko Arūno Starkaus ir vyndario Pauliaus Kovo kvietimu vyndariai renkasi su savo vynais ir juos degustuodami, dalindamiesi gamybos patirtimi formuoja idealaus lietuviško vyno skonį. Pateikiame kelių veislių, kurių vyno galima rasti mūsų parduotuvėse, aprašymus.

‘Monika’ ir ‘Juodupė’ (juodosios)

Antano Gailiūno išvestos ankstyvos veislės, vidutiniškai atsparios paplitusioms grybelinėms ligoms. Jų vynas kvepia raudonomis uogomis, avietėmis, mėlynėmis, gėlėmis, yra gana ryškaus amerikietiškoms veislėms būdingo gyvuliškai žemuoginio, prieskoniško foxy aromato, kuris greičiausiai išryškėja galutinėje uogų nokimo stadijoje. Šių veislių vynuogės sukaupia nedaug cukraus. Mūsų ragauti vynai skinti 16–18 °Brix. Taigi, alkoholio jie turės 9–10 tūrio proc. Vidutinės rūgšties, kuri sparčiai mažėja vynuogėms sunokus, nedaug aksominių taninų.

‘Varduva’ (baltosios)

A. Gailiūno išvesta lietuviška ‘Varduva’. Kiek neišbaigtas „Varduvos“ vyno paveikslas, nes daugiausia degustavome vėsių 2021-ųjų metų, kurie, atrodo, buvo tinkami ‘Varduvai’, vynus. Vynuogės nepernoko, taigi vynuose jautėme žalių obuolių, žaliųjų citrinų, gėlių, žoliškus aromatus, kuriuos papildė nokesni kriaušių, persikų aromatai. Poroje vynų jutome foxy užuomazgų. Apie šiltų metų „Varduvą“ iš ragautų pavyzdžių sunku spręsti. Tačiau akivaizdu, kad bręsdamas vynas gana greitai oksiduojasi – pakvimpa juoda duona, migdolais, džiovintais obuoliais, oda. Vėsūs metai, matyt, lėmė ir tai, kad vyne daug rūgšties. Ją mažinti malolaktinio virsmo būdu gal nėra geriausia, tačiau subalansuoti nedideliu likutinio cukraus kiekiu – vykęs sprendimas. Vynininkai patvirtins, kad apskritai vynuoges reikia skinti prinokusias. Tačiau ‘Varduva’ nokdama neskuba kaupti cukraus. Jai pastaraisiais metais būdingi 16–18 °Brix – nedaug, palyginti ‘Solariu’ – 22–24 °Brix. Sunokusiose vynuogėse lieka palyginti nedaug rūgšties – 5,2–5,8 g/l. Palikus uogas kaboti vynuogyne, rūgšties dar mažėja, anot vyndarių, uogos minkštimas darosi drebutiškas, o aromatai silpsta.

‘Solaris’ (baltosios)

Veislę ‘Solaris‘ 1975 m. Freiburge išvedė Norbertas Beckeris, sukryžminęs ‘Merzling’ (Seyve-Villard 5276 X (Riesling X Pinot Gris) su ‘Geisenheim 6493’ (Zarya Severa [Seyanets Malengra + Vitis amurensis] X Muscat Ottonel). Ji nuo 2004 m. laikoma vitis vinifera rūšies veisle, nors turi šiek tiek ir kitų rūšių genų. Veislė atspari netikrajai miltligei, derlinga, gana anksti sunokina uogas, kaupia daug cukraus ir atlaiko bent 20 °C šaltį, todėl tinkama Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos klimatui. Tiesa, didžiausi plotai prieš keletą metų buvo Vokietijoje (60 ha), Šveicarijoje (11 ha). „Solaris“ turi gana platų aromatų spektrą: nuo alyvuogių, žolės, agrastų, gėlių, narcizų, citrinų, obuolių, kriaušių iki ličių, apelsinų, ananasų. Bręstančiame vyne juntamos ir dyzelino, slyvienės, migdolų aromato natos. Dažniausiai gausu rūgšties, tačiau vynuogėms prinokus jos sumažėja iki vidutinio kiekio. Alkoholio tūris svyruoja apie 12 proc., tačiau vynas lengvas ar vidutinio svarumo. Sauso vyno stilius gali priminti „Sauvignon Blanc“, „Chenin Blanc“ arba „Riesling“. Vėlyvojo skynimo vynuogių vyne gali būti iki 100 g likutinio cukraus ir šiek tiek mažiau rūgšties. „Solaris“ palyginti gerai bręsta.

‘Regent’ (juodosios)

‘Regent’ veislė išvesta 1967 m. Geilveilerhofo tyrimų centre Pfalce, Vokietijoje, sukryžminus ‘Chambourcin‘ (Seyve-Villard x Chancelor) ir ‘Dianą‘ (Silvaner x Muller-Thurgau). Nauja veislė pavadinta 140,5 karatų deimanto La Regent, puošusio Prancūzijos valdovų regalijas, vardu. 1996 m. ES leista ‘Regent‘ veislę naudoti kokybiško vyno gamybai, nežiūrint to, kad dalis veislės genų nepriklauso tikrajam vynmedžiui (vitis vinifera). 2161 ha ‘Regent’ pasodinta Vokietijoje, 40 ha Šveicarijoje, 15 ha Anglijoje, šiek tiek Švedijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Ji priskiriama vadinamajai PIWI vynuogių kategorijai, nes atspari grybelinėms ligoms (tikrajai ir netikrajai miltligei, pilkajam kekerui), spėja sunokti vėsiame klimate, nebijo šalčio. „Regent“ aromatas labiausiai primena raudonas uogas: vyšnias, žemuoges, braškes, avietes, trešnes. Tačiau galima pajusti ir gervuogių, mėlynių natas. Kai kurie vynai kvepia našlaitėmis, hiacintais. Taninai negausūs, geriausiu atveju vidutiniai. Bręstant vynui sparčiai švelnėja. Rūgšties visada daug. O alkoholio koncentracija retai perkopia 13 proc.

‘Marquette’ (juodosios)

‘Marquette’ labai atspari šalčiams (iki -37 °C) ir vidutiniškai atspari grybelinėms ligoms: miltligei, netikrajai miltligei, puviniams bei filokserai. Išsprogsta anksti, tačiau po pavasario šalnų duoda derlių ir antriniai pumpurai. Ragaudami jutome: avietes, avietės ir gervuogės hibridus, vyšnias, vaivorus ir žalias, žemiškas natas – krapų, kraujažolių, sakų, paparčių, mėtų. Sako, kad gerai sunokinus vynuoges žoliškos natos išnyksta. Bręstančiame vyne atsiranda slyvų, juodos duonos natų. Persistengus galima sulaukti daržoviškų aromatų. Branda – ankstyva. 2–3 metų vynas jau granatų spalvos arba turi atspindžių. Spontaninė fermentacija sukuria natūralistinį raugintų kopūstų sunkos aromatą. Taninų kiekis vidutinis, link mažesnio, kaip ir kitose Lietuvoje papitusiose hibridinėse amerikietiškose veislėse (‘St. Croix‘ ir ‘Frontenac‘). Lietuvos vyndariai apsiriboja 7–14 dienų maceracija. Mūsų ragautų vynų derliaus metai – 2019, 2020, 2021-ieji – vėsūs, taigi rūgšties vyne netrūko. Tuo labiau kad vynuogės rūgščios. Harmoningi atrodė vynai, kurie subalansuoti paliekant šiek tiek cukraus.

‘Léon Millot’ ir ‘Maréchal Foch’ (juodosios)

‘Léon Millot’ [leon mijo] – 1911 m. Kolmare (Elzasas) Eugene’o Kuhlmanno išvesta veislė, kurioje Vitis vinifera genai „praskiesti“ Vitis rupestris ir Vitis riparia genais. Tokio pat kryžminimo rezultatas yra ir ‘Maréchal Foch’ [marešal foš]. ‘Léon Millot’ anksti išsprogsta ir anksti sunoksta. Atspari ligoms. Augi, todėl rekomenduojama formuoti ilgomis šakomis. Nuo 1921 m. Europoje jos augintos dėl spalvos, tačiau pastaruoju metu mėgstamos dėl atsparumo ligoms. Auginamos vėsiose Europos vietose, Šiaurės šalyse bei JAV Vidurio Rytuose: Ilinojaus, Ajovos, Nebraskos, Niujorko valstijose ir Naujojoje Škotijoje Kanadoje. Lietuvos vyndariai patvirtino, kad gali iššalti esant – 28 °C.. ‘Maréchal Foch’ atspari šalčiui (iki –33 °C), todėl auginama Kanadoje ir JAV Vidurio Rytuose ir Rytuose. Apie 12 ha auga Luaros slėnyje. Vynuogės neturi Vitis lambrusca rūšiai būdingo vadinamojo foxy aromato. Prinokusio „Maréchal Foch“ tarp ragautų pavyzdžių buvo mažoka, nes 2020–2022 metais vynuogėms pritrūkdavo ilgesnio ir šiltesnio rudens. Todėl daugelyje vynų dominuoja raudonų uogų aromatas: vyšnių, aviečių, braškių uogienės, neretai ir daržovių natos. Vynai labai jautrūs ąžuolui: ąžuolo taninai nustelbia vynuogių taninus, dėl to kartais vynas karsteli. Įdomu, kad naudojant ilgesnio skrudinimo ąžuolo drožles formuojasi šokolado aromatas. Apskritai „Maréchal Foch“ vynas turi daugiau dūmo, žoliškų natų. O štai „Léon Millot“ dažniau skleidė gervuogių sirupo, vaivorų, našlaičių aromatą. Neprinokus uogoms, abiejuose vynuose juntamas daržoviškas aromatas. Sakoma, kad „Maréchal Foch“ vynas turi daugiau taninų. Tačiau ragaujant vynus to patvirtinti nepavyko – daugelis vynų turi nedaug švelnių taninų. Bręsdamas vynas linkęs įgauti ruginės duonos aromato.