Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Raudonasis sausas
Lis Neris – vyninė aukštutiniame Isonzo slėnyje, Friulio–Venecijos Džulijos regione. Šis raudonasis vynas gaminamas nuo 1989 m. ir tik išskirtiniais metais. Vynuogės auga San Lorenzo Isontino ir Coronos apylinkėse, žvyringoje kalkingoje plynaukštėje 45–60 m aukštyje. Vynmedžiams daugiau nei 30 metų, derlius nedidelis – apie 40–45 hl iš hektaro, o kekės skinamos rankomis, kruopščiai jas atrenkant.
Mišinį sudaro Merlot (90–95 %) ir Cabernet Sauvignon (5–10 %). Vynuogės maceruojamos 10–15 dienų nerūdijančio plieno talpose, reguliariai taikant délestage, o vynas 15–20 mėnesių brandinamas naujose 225 l prancūziško ąžuolo statinėse ir dar ilgai – buteliuose. 2016 m. pavasario lietūs žydėjimo metu kėlė nerimą, tačiau nuo birželio vidurio vasara buvo pastoviai šilta, retai viršijant 30 °C, todėl vynuogės nokdavo palaipsniui.
Gamintojas nurodo, kad vynas gali būti brandinamas iki 20 metų ir tinka ypatingoms progoms.
Patiekite 18 °C temperatūros su raudona mėsa ir brandintais sūriais.
„Lis Neris“ – tai vienas svarbiausių ir labiausiai vertinamų Friulio (Friuli-Venezia Giulia) regiono vyndarių, įsikūręs vaizdingame Isonzo slėnyje, šiaurės rytų Italijoje. Pecorari šeimos valdomas ūkis šiandien pelnytai laikomas moderniosios Friulio vyndarystės etalonu. „Lis Neris“ specializuojasi aukštos klasės, gilaus profilio ir ilgaamžių baltųjų vynų gamyboje, kuriuose tobulai dera natūrali gamtos galia bei rafinuota elegancija.
Istorija ir moderni vyndarystė
Nors Pecorari šeima Isonzo slėnyje vynuogynus puoselėja nuo pat 1879 metų, tikrasis ūkio atgimimas siejamas su Alvaro Pecorari, kuris perėmė valdymą praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. 1981-ieji tapo istoriniu lūžio momentu, kai „Lis Neris“ iš esmės pakeitė gamybos filosofiją, orientuodamasi išskirtinai į aukščiausią kokybę ir milžinišką regiono baltųjų vynų potencialą. Šiandien šis ūkis yra neabejotinas Friulio vyno scenos lyderis, nuosekliai pelnantis aukščiausius tarptautinių kritikų įvertinimus.
Unikalus Isonzo slėnio terroir
„Lis Neris“ vynuogynai plyti netoli Goricos miesto, visai greta Slovėnijos sienos. Šiai išskirtinei vietovei būdingi ledynmečio suformuoti žvirgždo ir akmenų dirvožemiai, vietinių gyventojų vadinami claps. Akmenys sugeria dienos šilumą ir palaipsniui atiduoda ją naktį, taip padėdami vynuogėms pasiekti tolygią, harmoningą brandą. Tuo tarpu nuo Balkanų pučiantis šaltas ir sausas Boros vėjas sukuria didelius dienos ir nakties temperatūrų skirtumus. Tai užtikrina išskirtinę uogų aromatinę koncentraciją ir išsaugo gyvybingą natūralią rūgštį, būtiną aukščiausios klasės itališkiems vynams.
Vyno stilius ir brandinimo technikos
Vyndarystėje Alvaro Pecorari taiko itin griežto derliaus ribojimo ir kruopščios uogų atrankos principus. Ūkis ypatingą dėmesį skiria toms vynuogių veislėms, kurios geriausiai atspindi regiono specifiką: 'Pinot Grigio', 'Chardonnay', 'Sauvignon Blanc' bei vietiniam 'Friulano'.
Siekiant išryškinti gilesnę tekstūrą, tvirtą struktūrą ir ilgaamžiškumą, aukščiausios linijos vynai (tokie kaip garsieji „Gris“, „Jurosa“ ar „Picol“) 8–11 mėnesių brandinami su smulkiomis mielių nuosėdomis 500 litrų talpos prancūziško ąžuolo statinėse (tonneaux), reguliariai taikant bâtonnage (nuosėdų maišymo) techniką.
