Kodėl ant meskalio etikečių šoka skeletai ir vėlės?

Sakoma, jog Mirusiųjų dieną Meksikoje vėlės grįžta į gyvųjų pasaulį. Kad jos rastų kelią namo, gyvieji joms padeda atlikdami tris veiksmus: išdėliojami šventųjų paveikslai ir statulėlės, uždegamos žvakės ir patiekiami jų mėgstamiausi patiekalai bei gėrimai. Dažniausiai tai... meskalis.  

Žinant šias tradicijas nenuostabu, jog ir ant meskalio bei kai kurių tekilų etikečių neretai šoka vėlės, skeletai, vaizduojami mirusiųjų pasaulio atributai.

Žinoma, ilgainiui tai tapo ir šių gėrimų reklamos dalimi. Puošnūs meskalio bei tekilos buteliai vis dažniau tampa stalo puošmena ir akcentu teminiuose Vėlinių išvakarėse vykstančių Helovyno vakarėliuose ir šventėse.

Geros kokybės meskalį rekomenduojame gerti gryną, mažais gurkšneliais, kambario temperatūros. Taip atsiskleis kompleksiški šio gėrimo aromatai, o nusipirkus vieną butelį jo užteks ilgam.

Meskalį galima derinti su įvairiais patiekalais – nuo ant grilio keptų daržovių (grybų, baklažanų) iki žuvies bei jautienos patiekalų, priklausomai nuo pasirinkto meskalio skonio.

Į meskalio pasaulį įsitraukę šio gėrimo mėgėjai jo skonio kompleksiškumą ir įvairovę prilygina vynui ir pataria meskalį gurkšnoti geroje kompanijoje prie gero maisto. Nors, anot meksikietiško posakio, „su viskuo, kas gerai, – meskalis, su viskuo, kas blogai, – meskalis“.

Tekstą parengė Agnė Dovydaitytė