Saldžiojo vyno asortimentas

Vyno klubas sukaupė didžiausią desertinio vyno kolekciją Lietuvoje! Daugiau nei 120 skirtingų vynų!
Nuo nepaprastai lengvo iki ypač sodraus, nuo delikačiai salsvo iki sirupiškai saldaus - asortimente turime visko.

Kekerinis (kilniojo puvinio paveiktų uogų) saldusis vynas 

Neabejotinai garsiausias ir brangiausias pasaulio desertinis vynas gaminamas iš kekerinio, arba kilniojo, puvinio (Botrytis Cinerea) paveiktų uogų. Tokiam vynui pagaminti reikia ne tik vyndario talento, bet ir itin daug gamtos malonės. Visų pirma, vyndariui reikia sulaukti, kol gerai prisirps sveikos vynuogės. Tada jų nenuskynus tikėtis, kad oras įgaus daug drėgmės ir kad įsimes kilnusis puvinys, o ne pilkasis, kuris tiesiog supūdo vynuoges. Tada reikia tikėtis, kad staiga orai taps sausesni, puviniui nebeužteks drėgmės ir šis, pradūręs uogas, ims siurbti iš jų vandenį, taip koncentruodamas uogose esantį cukrų. Taip pat kantrus vyndarys turi prašyti dangaus ir gamtos malonės, kad liūtis ar kruša nesumuštų, o paukščiai ir gyvūnai nenuskabytų saldžiųjų uogų. Renkamos tik tos kekės, kurių uogas puvinys išdžiovino. Tad neretai prireikia net 5 ar dar daugiau kartų eiti per tą patį vynuogyną kas kelias dienas nurenant tik tinkamai prisirpusias kekes. Akivaizdu, kad toks vynas pagaminamas tikrai ne kasmet. 

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Vėlyvojo skynimo derliaus vynas (Late Harvest)

Jei prisirpusios vynuogės nėra nurenkamos sauso vyno gamybai, ilgainiui jos ima džiūti. Išgaruojant vandeniui, koncentruojasi cukrus. Tad vėlyvo derliaus vynas gausis arba itin stiprus (bet sauso skonio), arba saldus. Bene populiariausi desertiniai šio stiliaus vynai yra iš Vokietijos – Spatlese ir Auslese. Jiems dažniausiai naudojamos ‘Riesling‘ vynuogės. Įprastai toks vynas turi mažesnį (7–10 tūrio proc.) alkoholio kiekį ir daug saldumo, puikiai derančio su didesniu rūgšties kiekiu. Prancūzijos Elzaso regione sodresnio skonio vėlyvojo derliaus desertinis vynas žymimas nuoroda Vendanges Tardives. Dažniausiai tai vienos iš keturių karališkosiomis vadinamų – ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘, ‘Riesling‘ ar ‘Muscat‘ – vynuogių vynas. Nesvetimas toks vyno stilius ir Naujojo Pasaulio vyndariams, jie tokio vyno etiketėse rašo Late Harvest.

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Ledo vynas (ice wine)

Gamtos malonės reikia ir norint pagaminti ledo vyną (Eiswein, ice wine). Vokietijoje ir Austrijoje ledo vynas dažniausiai gaminamas iš ‘Riesling‘ vynuogių, o štai Kanadoje populiarios ‘Vidal‘. Temperatūrai nukritus žemiau -7 ^oC, dauguma uogose esančio vandens užšąla. Tačiau skysto pavidalo lieka aromatą bei skonį lemiančios dalelės. Pirštinėmis po vieną surinktas uogas labai švelniai spaudžiant gaunama itin nedaug, bet ypatingo saldumo ir rūgštumo sulčių. Ką reiškia vien vyndario užsispyrimas kasmet palikti dalį brangių uogų nenuskintų tikintis, kad jos išliks sveikos, jų nenules paukščiai, nenuės gyvūnai ir nenumuš lietus ar kruša iki pat pirmųjų rimtesnių šalnų. Dažnai ledo vyno derlius laikomas gamtos dovana vyndariui ar net visam miesteliui – susiklosčius tinkamoms sąlygoms naktį vynuogių skinti keliasi ne tik vyndario šeima, bet ir draugai ar aplinkiniai gyventojai. Galimybė pagaminti tokį lengvo ir gaivaus, bet itin saldaus skonio vyną – tai tikras žmogaus kantrybės ir vilties triumfas.

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Vytintų uogų saldusis vynas 

Cukraus kiekis uogose koncentruojamas ne tik vynuogyne, bet ir džiovinant jau nuskintas vynuoges lauke arba specialiose gerai vėdinamose patalpose. Toks būdas itin populiarus Italijoje. Toskanoje džiovinamos ‚Trebbiano‘ ir ‚Sangiovese‘ vynuogės „Vin Santo“ vynui. Venete džiūsta baltosios ‚Garganega‘ bei raudonosios ‚Corvina‘ – „Reccioto di Soave“ ir „Reccioto di Valpolicella“ vynui. Žymus netoli Sicilijos krantų esančios Pantelerijos salos saldusis vynas „Passito di Pantelleria“ gaminamas iš džiovintų ‚Moscato‘ vynuogių.

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Pastiprintas šviežių uogų skonio vynas

Šviežiomis uogomis ir vaisiais kvepia tie pastiprinti saldieji vynai, kurių gamybos procese nebuvo taikomos oksidacinės praktikos, o trumpesniam brandinimui veikiau pasirinktos mažesnės talpos ąžuolinės statinės. Toks iš raudonųjų uogų padarytas vynas dažniausiai būna sodrios rubino spalvos ir ryškiai kvepia šviežiomis tamsiomis ir raudonomis uogomis. Toks vynas tinka derinti prie desertų, kurių sudėtyje yra šokolado, kakavos, kavos ar sirpių raudonų bei tamsių uogų.

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Pastiprintas džiovintų uogų skonio vynas (oksidacinio stiliaus)

Oksidacinio stiliaus pastiprintas vynas gamybos metu patiria kontaktą su deguonimi ir (arba) šiluma, todėl jo aromatas dažniausiai primena džiovintus vaisius ir egzotinius prieskonius. Dažnai toks vynas itin ilgą laiką brandinamas ąžuolinėse statinėse. Toks vynas dažnai yra gintarinės spalvos ir tinka derinti su riešutų ir džiovintų vaisių pagrindu paruoštais desertais, obuolių pyragu ir krembriulė.

Plačiau apie desertinį vyną skaitykite čia.

Saldusis putojantis vynas

Desertinis putojantis vynas pagamintas sustabdant fermentaciją (Asti, Moscato d'Asti ir Brachetto d'Acqui) pasižymi itin lengvu skoniu ir išreikštu saldžiu šviežių vaisių ir uogų skoniu. Toks vynas tinka derinti prie lengvo skonio desertų. Jei putojančio vyno saldumas suteikiamas didesnio dozažo pakalba (Demi-sec ir Doux stiliaus šampanas bei kava) vynas bus kur kas sodresnio skonio. Demi-sec stiliaus putojantis vynas turi iki 50g/l cukraus, tuo tarpu Doux ir Dulce stiliaus vynas gali būti ir kur kas saldesnis.

Petras Jarašūnas

panaudota Verslo Žiniose publikuota autoriaus medžiaga apie saldųjį vyną