5 populiariausios Lietuvoje auginamų vynuogių veislės

Paskelbta: 2024-02-08

ARŪNAS STARKUS

Lietuvoje auginama keliasdešimt vynuogių veislių. Nuo išvestų talentingų selekcininkų kaip Antanas Gailiūnas iki atsivežtų iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos ar Rusijos. Tačiau yra tokių, į kurias vyndariai deda daugiausia vilčių. Apžvelgsime 5 pačias pačiausias, iš kurių jau ir vyno nemažai padaryta. Lietuviško vynuogių vyno bus vis daugiau. Laikas mokytis vietinių veislių pavadinimus ir nusimanyti apie jų vyno skonį.

Raimundo Nagelės "Roksala" nuotrauka

Raudonosios ‘Monika’ ir ‘Juodupė’ – Antano Gailiūno išvestos ankstyvosios veislės, vidutiniškai atsparios paplitusioms grybelinėms ligoms. Jų vynas kvepia raudonomis uogomis, avietėmis, mėlynėmis, gėlėmis, yra gana ryškaus amerikietiškoms veislėms būdingo gyvuliškai žemuoginio, prieskoniško foxy aromato, kuris greičiausiai išryškėja galutinėje uogų nokimo stadijoje. Šių veislių vynuogės sukaupia nedaug cukraus. Taigi, jų vynai alkoholio jturės 9–10 tūrio proc. Vidutinės rūgšties, kuri sparčiai mažėja vynuogėms sunokus, nedaug velvetinių taninų.

Kalbant apie ‘Moniką’ ir ‘Juodupę”, puiki proga prisiminti Antaną Gailiūną (1918–2004) – talentingiausią ir produktyviausią Lietuvos selekcininką, mūsų aptariamų vynuogių kūrėją. Jis tebaigė Salų žemės ūkio mokyklą. Kelią į mokslus jam pastojo karas: sovietinė armija, frontas, kontūzija. Dirbo daržininku Juodupės vilnonių audinių fabriko šiltnamyje. Sodininkystė ir daržininkystė jį traukė nuo vaikystės, ir tame šiltnamyje jis pradėjo eksperimentuoti.

Virgilijus Gailiūnas, prižiūrintis tėvo A. Gailiūno vynuogyną

Remiantis Antano Ryliškio (1936–2014) prisiminimais, A. Gailiūnas susidomėjo vynmedžių selekcija 1964 m. sužinojęs apie latvio P. Sukatnieko darbus. Kaip motininį augalą, naudojo pastarojo išvestą ‘Dvietes Zila’. Apdulkinimui – ‘Cardinal’, ‘Vynuogynų karalienę’, ‘Rannij Magaračą’, ‘Kišmiš čiornyj’, ‘Kišmiš chišrau’, ‘Rizamat’, ‘Nagradą’, ‘Baltąją Šaslą’, ‘Sabo perlą’, ‘Malengro ankstyvąją’ ir kitas veisles. Antanas nerašė darbo užrašų, todėl jo išvestų veislių (taip pat ir ‘Monikos’, ‘Juodupės’) kilmė nėra tiksliai žinoma.

Straipsnis apie šias vynuoges Vyno žurnale >

Mieganti gražuolė – A. Gailiūno išvesta lietuviška baltoji ‘Varduva’ mūsų dėmesio centre atsirado tik 2022 m., nes LSA Lietuviško vyno čempionate net trys šių vynuogių 2021 m. derliaus vynai buvo įvertinti sidabro medaliais.

Dažniausiai minima ‘Varduvos‘ priešė – miltligė. Jei ji paplinta vasaros pradžioje, sunaikina ne tik lapus, bet ir uogas – jos nudžiūsta. Tačiau vėlyva miltligė uogų nepažeidžia. Kaip didžiausius kenkėjus visi vynuogininkai mini paukščius ir širšes. Nuo zylių iki strazdų – visi mėgsta pageltusias uogas, tačiau kiaunė doroja tik pasiekusias 20 °Brix.

‘Varduva‘ nokdama neskuba kaupti cukraus. Sunokusiose vynuogėse lieka palyginti nedaug rūgšties – 5,2–5,8 g/l. Palikus uogas kaboti vynuogyne, jos kiekis dar mažėja, anot vyndarių, uogos minkštimas darosi drebutiškas, o aromatai silpsta. Šaltesniais metais vynas kvepia žaliais obuoliais, žaliosiomis citrinomis, gėlėmis, žoliškais aromatais, kuriuos papildo nokesni kriaušių, persikų aromatai. Bręsdamas vynas gana greitai oksiduojasi – pakvimpa juoda duona, migdolais, džiovintais obuoliais, oda.

Lietuviškos 'Varduvos' vyno ragavimas su Vyno žurnalo redakcija

Baltosios ‘Solaris’ turi gana platų aromatų spektrą: nuo alyvuogių, žolės, agrastų, gėlių, narcizų, citrinų, obuolių, kriaušių iki ličių, apelsinų, ananasų. Bręstančiame vyne juntamos ir dyzelino, slyvienės, migdolų aromato natos. Dažniausiai gausu rūgšties, tačiau vynuogėms prinokus jos sumažėja iki vidutinio kiekio. Alkoholio tūris svyruoja apie 12 proc., tačiau vynas lengvas ar vidutinio svarumo. Sauso vyno stilius gali priminti „Sauvignon Blanc“, „Chenin Blanc“ arba „Riesling“.

Vėlyvojo skynimo vynuogių vyne gali būti iki 100 g likutinio cukraus ir šiek tiek mažiau rūgšties.

‘Solarį’ 1975 m. Freiburge išvedė Norbertas Beckeris, sukryžminęs ‘Merzling’ (Seyve-Villard 5276 X (Riesling X Pinot Gris) su ‘Geisenheim 6493’ (Zarya Severa [Seyanets Malengra + Vitis amurensis] X Muscat Ottonel). Ji nuo 2004 m. laikoma vitis vinifera rūšies veisle, nors turi šiek tiek ir kitų rūšių genų. Veislė atspari netikrajai miltligei, derlinga, gana anksti sunokina uogas, kaupia daug cukraus ir atlaiko bent 20 °C šaltį, todėl tinkama Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos klimatui. Tiesa, didžiausi plotai prieš keletą metų buvo Vokietijoje (60 ha), Šveicarijoje (11 ha). Vynuogės gali sunokti Lietuvos klimate tiek, kad užtektų gauti 12 tūrio proc. alkoholio susifermentavusiame vyne.

Laikoma, kad raudonosios ‘Regent’ vynuogės yra vienos tinkamiausių auginti šaltame klimate. Šios veislės genomas turi apie 80 proc. tikrojo vynmedžio genų, taigi, skonio savybėmis išsiskiria iš daugelio mūsų kraštuose auginamų hibridinių vynuogių. ‘Regent’ veislė išvesta 1967 m. Geilveilerhofo tyrimų centre Pfalce, Vokietijoje, sukryžminus ‘Chambourcin’ (Seyve-Villard x Chancelor) ir ‘Dianą’ (Silvaner x Muller-Thurgau). Nauja veislė pavadinta 140,5 karatų deimanto „La Regent“, puošusio Prancūzijos valdovų regalijas, vardu. 1996 m. ES leista ‘Regent’ veislę naudoti kokybiško vyno gamybai, nežiūrint to, kad dalis veislės genų nepriklauso tikrajam vynmedžiui (vitis vinifera). 2161 ha ‘Regent’ pasodinta Vokietijoje, 40 ha Šveicarijoje, 15 ha Anglijoje, šiek tiek Švedijoje, Belgijoje, Lenkijoje. Jos priskiriamos vadinamajai PIWI vynuogių kategorijai, nes atsparios grybelinėms ligoms (tikrajai ir netikrajai miltligei, pilkajam kekerui), spėja sunokti vėsiame klimate, nebijo šalčio.

„Regent“ aromatas labiausiai primena raudonas uogas: vyšnias, žemuoges, braškes, avietes, trešnes. Tačiau galima pajusti ir gervuogių, mėlynių natų. Kai kurie vynai kvepia našlaitėmis, hiacintais. Taninai negausūs, geriausiu atveju vidutiniai. Bręstant vynui, sparčiai švelnėja. Rūgšties visada daug. O alkoholio koncentracija retai perkopia 13 proc.

Minesotos universitete 1989 m. sukryžminta ir 2006 m. patentuota hibridinė raudonųjų vynuogių veislė ‘Marquette’ labai atspari šalčiams (iki -37 °C) ir vidutiniškai atspari grybelinėms ligoms: miltligei, netikrajai miltligei, puviniams bei filokserai. Išsprogsta anksti, tačiau po pavasario šalnų duoda derlių ir antriniai pumpurai. Uostant „Marquette“ vyną juntamos avietės, aviečių ir gervuogių hibridas, vyšnios, vaivorai ir žalios, žemiškos natos: krapų, kraujažolių, sakų, paparčių, mėtų. Sako, kad gerai sunokinus vynuoges žoliškos natos išnyksta. O bręstančiame vyne atsiranda slyvų, juodos duonos natų. Persistengus galima sulaukti daržoviškų aromatų. Branda ankstyva. 2–3 metų vynas jau granatų spalvos arba turi atspindžių. Spontaninė fermentacija sukuria natūralistinį raugintų kopūstų rasalo aromatą. Taninų kiekis vidutinis, link mažesnio, kaip ir kitose Lietuvoje papitusiose hibridinėse amerikietiškose veislėse. Vėsiais metais rūgšties vyne netrūksta. Tuo labiau kad vynuogės rūgščios. Anot Minesotos universiteto svetainės, pH – 2,9, taigi prilygsta rūgščiam šampanui. Harmoningi atrodo vynai, kurie subalansuoti paliekant šiek tiek cukraus.