„Château Le Puy“: ant arklio ar Pegaso?

Kodėl arkliais aria vis daugiau Prancūzijos vyndarių? Kodėl kai kur pusė ūkio teritorijos brangioje žemėje atiduota miškams, pievoms, tvenkiniams, virš kurių spiečius suka uodai? Ką šiais laikais daro, tiksliau, ko nebedaro vyndariai ir kas jiems yra pažanga, aiškinamės „Château Le Puy“ – Bordo pakraštyje esančiame natūraliojo vyno ūkyje.

Arkliai, karvės, bitės, planetos...

Visa tai formuoja tokią vynuogyno aplinką, kokia ji buvo prieš vyndarystei tampant chemijos naudojimu paremta industrija. Vyndariams nepatinka chemija, bet jos atsisakymas yra sudėtingas, visa apimantis procesas.  Antai „Le Puy“ ūkis laiko penketą arklių. Jais ariama gana sunki molinga dirva nesusispaudžia, joje lieka daug deguonies, gerai veisiasi mikroorganizamai, dirva yra gyva, gyvybinga, sudaro su vynmedžiais visumą, sėkmingai atsilaikančią prieš ligas, kenkėjus, sausras. Karvių, arklių mėšlas naudojamas dirvai gerinti, o kloniuose, miškeliuose, pievose peri paukščiai, tinklus audžia vorai ir veisiasi natūralūs vynuogienojų kenkėjų priešai. Ūkis prižiūrimas kaip natūrali, save reguliuojanti visuma, laikantis biodinaminės vynuogininkystės principų.  Tai pirmasis žingsnis galutinio tikslo link – sukurti unikalų vyną, kurio savitumą lemia stipriai išreikštas terroir.  

Besulfitis vynas

Padaryti vyną, neapsaugotą sulfitų nuo oksidacijos, žalingo mikroorganizmų poveikio, labai sudėtinga. Nenaudoti sulfitų nedrįsta net patys radikaliausi biodinaminės vyndarystės entuziastai, nors visiems tai rūpi: besulfitis vynas yra natūralesnis, spontaniškesnis produktas, taigi arčiau gamtos, arčiau vyno gimimo, o ne darymo. Todėl  „Château Le Puy“ savininkai Jeanas Pierre’as ir Pascalis Amoreau, atsisakę sulfitų 1998-aisiais, yra vieni pasaulio pionierių. Būtent dėl sulfitų nenaudojimo „Le Puy“ kviečiami dalyvauti natūraliojo vyno parodoje „Raw“. Londone pirmą kartą „Le Puy“ vyno paragavo ir mūsų natūraliojo vyno žinovas Andrius Pagojus. Iš ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Carmenere‘ padaryti vynai pasižymi natūraliesiems vynams būdingu lengvumo, kompleksiškumo ir gaivumo deriniu su būdingomis prieskoniškomis, mieliškomis aromato natomis.

Statinės metus keliauja burlaiviu

Biodinamikos, besulfitiškumo negana. Vieno ūkio vyno ( „Retour des Îles“) dalis gamybos vyksta jūroje. Šio vyno statinė pakraunama į burlaivio triumą ir iš Duarnenė (Douarnenez) uosto Bretanijoje palei Ispanijos pakrantę nuplukdoma iki Lisabonos. Tada laivas plaukia į pietus iki Žaliojo Iškyšulio salos ir kerta Atlantą. Stabteli Beleme Brazilijoje ir tęsia kelionę link Karibų, iki Barbadoso ir Dominikos Respublikos. Tada palieka šiltus vandenis ir leidžiasi per Azorus iki Falmuto (Falmouth) Jungtinėje Karalystėje. Apsilanko Amsterdame, Kopenhagoje ir po metų kelionės grįžta į  Duarnenė.

Toliau – dar įdomiau

Tai, kas daroma „Château Le Puy“ ūkyje, sukuria ypatingai gerai išreikštą, terroir atspindintį stilių. Todėl ūkis yra padavęs paraišką 5,6 ha vynuogyno kilmės nuorodai Le Puy AOC gauti. Prancūzijoje yra vos septyni pavieniai ūkiai, gavę kilmės nuorodą. Jei paraiška būtų patenkinta, „Le Puy“ įsipareigotų už kiekvieną vynuogyno hektarą išlaikyti hektarą miškų ir pievų, nekalbant apie privalomą vynuogių skynimą rankomis ir panašius dalykus, kurie ūkyje seniausiai naudojami. „Le Puy“ pavyzdys rodo, kad  Bordo vynas gali daryti „karjerą“ nebūtinai gaudamas Grand Cru Classe statusą.