Laukiame karantino pabaigos, tačiau kai kurie pastarosiomis savaitėmis gimę vyno verslo sprendimai galėtų ir išlikti. Viena šauniausių balandžio mėnesio patirčių – virtuali degustacija, kurią vedžiau visoje Suomijoje išsibarsčiusiems iš namų dirbantiems vienos įmonės darbuotojams. Po dviejų su puse valandų formalaus renginio laiko palikau juos „Zoom’e“ pratęsti vakarėlio, nes niekaip nebenorėjo skirstytis. Susitikę neformalioje interneto aplinkoje, ir dar su antromis pusėmis, žmonės jautėsi geriau, nei būtų atėję į renginį „Vyno klube“.
Kai atrodo, kad Lietuvos miestai nerūpestingai snaudžia atokaitoje, vyndariai savo verslo ciklo nestabdo. Pasidžiaugėme gavę ir per porą dienų en primeur pardavėme Toskanos Montalčino kaimelyje esančio „Soldera Case Basse“ ūkio butelius, per dieną išankstinei priekybai užsiregistravusieji nupirko metinę „Aalto“ iš Ribera del Duero alokaciją. F. Mikulski‘o „Bourgogne Cote d‘Or Rouge“ („Pinot Noir“) išskrido kaip vėjas. Pastebime, kad internetu žmonės užsisako daugiau lengvesnio, gaivesnio raudonojo vyno – mūsų seniai laukta, pasaulyje kelinti metai matoma tendencija per karantiną išryškėjo ir tarp mūsų internetinės parduotuvės pirkėjų.
Kadangi dirbome, visas septynias karantino savaites palaikėme restoranus, ruošiančius maistą išsinešti: pietavome darbe, darėme degustacijas jų personalui. Tačiau dabar, kai restoranai ima atverti savo lauko terasas, ir kiek vėliau, kai bus leista aptarnauti ir viduje, jiems prireiks visų mūsų dėmesio. Tuo labiau kad geriausių šalyje vynraščių autorių (skaitykite žemiau apie „Baltic Wine List Awards“) atsargos beveik du mėnesius buvo nejudintos.
Linkėdami kuo greičiau į grįžti į naują realybę
Arūnas ir Rasa Starkai, „Vyno klubo“ įkūrėjai
|
