Iš ko daromas romas?

Romas daromas ten, kur auginamos cukrašvendrės. „Cihuatan“ – vienintelė romo darykla Salvadore. Tad joje ir pasižvalgykime, kaip iš cukrašvendrių padaromas cukrus ir gaunama melasa, kuri panaudojama romui varyti.

1. Cukrašvendrių priėmimas. „La Cabaña“ cukraus fabrike kasmet sezono metu, lapkričio–balandžio  mėn., perdirbama priimama 1 mln. tonų cukrašvendrių. Didžioji dalis vis dar kertama rankomis.

2. Sulčių spaudimas. Cukrašvendrės susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos sultys, kuriose – 16 proc. cukraus.

3. Sulčių valymas. Sultys valomos aukštoje temperatūroje, prieš tai sumažinus jų rūgštingumą iki neutralaus pH. Pašalintos kietosios medžiagos grąžinamos į cukrašvendrių laukus kaip trąša.

4. Garinimas. Sultis garinant keturi penktadaliai vandens išgaruoja ir cukraus koncentracija sirupu virtusiose sultyse padidėja iki 55–60 proc.

5. Kristalizacija. Sacharozė kristalizuojasi, į sultis pridėjus labai smulkių cukraus kristalėlių. Procesas vyksta žemo slėgio kamerose.

6. Cukraus kristalų atskyrimas. Cukrus atskiriamas nuo sirupo centrifugose per kelis kartus. Tarpinio produkto konsistencija ir skonis iš pradžių primena susicukravusį seną medų, vėliau – „Karvutės“ saldainį,  kol galų gale lieka gana rūgštus ir kartokas, tamsios spalvos klampus skystis – melasa, iš kurios jau nebepavyksta daugiau išgauti cukraus, nors jo dar yra 20–25 proc.

7. Melasa skiedžiama vandeniu, į ją pridedama mielių ir fermentuojama. Gaunamas 8,5–9 proc. alkoholio koncentracijos produktas, kuris keliauja į distiliavimo talpas. Distiliuojama iki 70 tūrio proc. Taip gaunamas melasos kvapo turintis sunkus romas. Jei distiliuojama iki 90 tūrio proc. ir didesnės alkoholio koncentracijos, išeina neutralaus skonio produktas – lengvas spiritas.

8. Tiek lengvasis, tiek sunkusis romas gali būti brandinami ąžuolo statinėse.

Rasa Starkuvienė (Vyno klubas) ir Chuanas Alfredo Pacas (Cihuatan)

Alfredo Pacas - "La Cabana" įmonės vadovas ir Chuanas Alfredo Pacas - "Cihuatan" vadovas su komanda