Kaip išsirinkti Burgundijos vyną

Šiaurės rytų Prancūzijoje esanti brangiausio pasaulio vyno gimtinė gali pasirodyti paprasta – vos dvi dominuojančios vynuogės. Jei vynas baltas, tai įprastai jis pagamintas iš ‚Chardonnay‘ vynuogių, tuo tarpu raudonųjų skonį beveik visada formuoja ‚Pinot Noir‘ uogos. Tačiau būtent šiame Prancūzijos regione galima įsitikinti, kiek daug lemia augimvietė ir skirtingos derliaus metų ypatybės. Vynas čia ženklinamas pagal vietą, kur užaugintos vynuogės bei vynuogyno rangą. Tačiau net ir garsaus vynuogyno vardas negarantuoja aukštos vyno kokybės – reikia atsižvelgti į gamintoją bei derliaus metus.

Pati vyno reitingavimo sistema iš pirmo žvilgsnio gal ir neatrodo sudėtingai – patys geriausi ypatingi vynuogynai turi Grand Cru statusą, šiek tiek paprastesniems, bet visvien išskirtinimas suteiktas Premier Cru rangas. Pagal tai, kur skinamos vynuogės, vynas dar gali būti ženklinamas atskiro kaimelio vardu, arba bazine Bourgogne apeliacija. Tačiau vynuogynui suteiktas rangas daugiau atspindi vyno kainos ir skonio taurumo lygį, ir, deja, nieko nepasako apie pačio skonio pobūdį.

Chablis 

Nuo bendrinio regiono atskilusioje šiauriausioje Burgundijos dalyje yra „Chablis“ ir ją supančios kelios kitos apeliacijos. Ypatingas kimeridžio dirvožemis lemia itin minerališką šabli ‚Chardonnay‘ skonį. Naujos ąžuolo statinės beveik niekad nenaudojamos. Netoliese esančioje „Saint Bris“ apeliacijoje veši ‚Sauvignon Blanc‘ vynuogės, na o „Irancy“ bei „Epineuil“ apeliacijose kuriamo raudonojo ‚Pinot Noir‘ vyno skonis pasižymi ryškiu vyšnių charakteriu ir gaivia rūgštimi.

Cotes-de-Nuits

Ževrė Šambertenas (Gevrey Chambertin), Fiksa (Fixin), Marsanė (Marsannay) – sodrios spalvos, gerai ekstrahuoto skonio, gana ilgai brandinti ąžuolo statinėse raudonieji vynai. Galingiausios struktūros dėl gausių taninų ir nemažos rūgšties, brandinimo butelyje reikalaujantis vynas. Neretai vyno skonyje dominuoja juodos uogos, kartais dūmas,  prieskoninės žolelės ir saldymedis. Morė Sen Deni (Morey St. Denis) – neretai itin prieskoniško, savotiškai mėsingo ir žemiško skonio, tačiau švelnesnės tekstūros vynas nei Ževrė, tačiau ir ne tokie elegantiški kaip Šambol „Pinot Noir“. Šambol-Miuzini (Chambolle-Musigny) skonyje dera jausmingas vaisiškumas ir maloni tekstūra. Kvepia trešnėmis, lelijomis, našlaitėmis. Dalis Vužo (Vougeot) kaimelio vynų yra tvirto taniniško skonio tačiau arčiau Šambol vyno skonis tampa švelnesnis, o link Von  – tvirtesnis ir ryškesnis. Von Romanė (Vosne Romanée), Flažė-Ešezo (Flagey-Echézeaux) kaimeliuose daromas vynas , kuriame dera intensyvus aromatas ir taurumas. „Vosne Romanee“ vynas, sekant „Domaine Leroy“ ir „Domaine Romanee Conti“, ilgiau mirkomas su žievelėmis, didesnė jo dalis fermentuojama su šakelėmis (kai kas – 100 proc.), didesnė naujo ąžuolo statinių dalis (50 proc. 1-er cru vynuogynų vynui). Tai tauriausio skonio vynas su gausiais, taninais bei juodų uogų ir našlaičių aromatais. Niui Sen Žoržas (Nuits Saint Georges) kaimelio vyne dominuoja plataus spektro švarūs vaisiški aromatai – nuo vyšnių, spanguolių iki juodų uogų. Niui Sen Žordžo kaimelio bendruomenė nekantriai laukia, kada čia atsiras pirmasis Grand Cru vynuogynas. Pretendentas jau žinomas – Les Saint Georges. Jo savininkai ruošiasi galimam kategorijos pakėlimui:  vietoj įprastinės 30 proc. naujų ąžuolo statinių dalies vyno brandinimo metu, jie jau naudoja 50 proc. Todėl vynas yra gerokai kietesnio, tvirtesnis, uždaresnio skonio už kaimynus.

Cotes-de-Beaune

Aloks-Korto (Aloxe-Corton) kaimelyje raudonasis yra kompleksiško skonio su gausiais, tačiau švelniais taninais, palyginti svarus. „Corton Grand Cru“ dažnai juntamos stipriau skrudinto ąžuolo natos. Tuo tarpu baltasis Aloks-Kortono vynas garsėja savo unikaliu skoniu gebančiu skonyje suderinti vaisiškumą (kriaušės ir figos) su titnagišku minerališkumu. Volnė – visų mėgstamas, nes jį ragauti galima anksčiausiai – vyšnių, trešnių, aviečių, gervuogių aromatą lydi minkšta, gaivi rūgštis ir šilkiniai taninai. Pomar – Volnė (Pommard–Volnay) kaimynas, tačiau čia dirva raudonesnė, vynas labiau primena šiaurinius „Pinot Noir“ su daugiau taninų ir mėsiškomis, žvėrienos ar tamsiomis, asfaltą primenančiomis natomis aromate. Vaisius neretai atstovauja ne tik vyšnios, bet ir slyvos. Merso (Meursault) – baltasis ‚Chardonnay‘ vynuogių vynas dažniausiai būna brandinamas ąžuolinėse statinėse, tad įgauna grietinėlės bei sviesto aromatą, kuris gerai dera su kremiška vyno tekstūra bei migdolų ir citrusų skoniu. Šasanė-Monrašė (Chassagne-Montrachet) ir Pulini-Monrašė (Puligny-Montrachet) neabejotinai yra tauriausio baltojo vyno gimtinė Burgundijoje. Vietovę labiausiai garsina išskirtinis „Montrachet“ vynuogyno baltasis vynas, kuriame greta nokių citrusinių bei šviežių tropinių vaisių kvapų skleidžiasi saldymedžio, anyžiaus bei saldžių prieskonių natos. Burnoje vynas - sodrus, intensyvios gaivios ir minerališkos rūgšties, ryškaus ir ilgo poskonio. Šasanė apylinkėse užaugintų vynuogių vynas įprastai turi daugiau gėliškų ir riešutiškų aromatų, dažnai daugiau brandinimo ąžuole nei Pulini. Tačiau abu išsiskiria tauriu minerališku poskoniu ir gyva citrusiška rūgštimi.

Cotes Chalonnaise

Merkuris, Ruli – piečiausi „Pinot Noir“ garsėjantys Burgundijos kaimeliai. Klimatas palankus – šiluma prinokina uogas, sumažina rūgštį ir sušvelnina taninus. Tačiau kiek švelnesnę skonio struktūrą kompensuoja didesnis vaisiškumas, kartais ir puse laipsnio didesnis alkoholio kiekis. Šių apeliacijų ‚Chardonnay‘ dažnai pasižymi gėliškais akacijų,  šeivamedžio tonais ir sirpiu kaulavaisių aromatu bei citrusiška rūgštimi.

Macconais

Piečiausia Burgundijos dalis vadinama Makonė (Macconais) ir joje karaliauja baltosios ‚Chardonnay‘ vynuogės. Žymiausia apeliacija čia be abejo yra Puli-Fusė (Pouilly-Fuisse), kurios vynas įprastai būna ryškaus kaulavaisių, grietinėlės ir riešutų aromato (būdingas brandinimas ąžuolo statinėse), bei kremiškos tekstūros gomuryje. 2017-ųjų metų gale buvo pritarta Premier Cru klasifikacijos įvedimu, tad netrukus net 22 vynuogynai galės pelnytai puikuotis Premier Cru rangu.

Kai kurie Grand Cru vynuogynai yra labai maži, vientisi climats ir priklauso vienam vyndariui. Pavyzdžiui, neabejotinai  žymiausia Burgundijos vyninė „Domaine de la Romaneé Conti“ monopoliškai valdo La Tâche Granc Cru ir Romaneé – Conti Grand Cru, „Domaine Comte Liger-Belair“ – La Romaneé Grand Cru, o La Grande Rue Grand Cru priklauso tik „Domaine Lamarche“ . Todėl visas čia pagaminamas vynas yra vienodos kokybės.  Tačiau didžiausi Grand Cru: Corton (160 ha) arba Clos de Vougeot (51 ha) ne tik pasidalinti daugybės skirtingo talento augintojų (atitinkamai 200 ir 58), bet yra varijuojančio dirvožemio, todėl šių pavadinimų vynas gali būti vertas Grand Cru vardo arba neprilygti kai kuriems kaimelio Premier Cru.