Kas blogiau: paskubomis Seimo priimtas įstatymas ar NTAKD įstatymo interpretacijos?

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16-1, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas

NTAKD interpretacija/rekomendacija pagal šiuos šaltinius: #1 , #2 .

Komentaras

29 straipsnio 2 dalis: „Reklama nelaikoma <...> alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.“

Prekybos vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais bei alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekiautojų internetinėse svetainėse leidžiama:

• nurodyti gamintoją ar prekiaujančių įmonių pavadinimus ir registruotus prekių ženklus;
• nurodyti grupę, pogrupį, kategoriją, geografinę kilmės nuorodą, regioną;
• eksponuoti alkoholinius gėrimus ir nurodyti kainą;
• ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija.

Kai įstatyme įtvirtinta, kad visa alkoholio reklama draudžiama, o išvardintos tik išimtys, kas (ir kur) nelaikoma reklama, tai viskas, kas neišvardinta, patenka už įstatymo ribų. T. y. nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojusios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos draudžia prekybos vietose ar gamintojo / pardavėjo internetinėse svetainėse nurodyti šią kokybiškų gėrimų platinimui svarbią informaciją:

1)      gėrimo sudėtį,

2)      gėrimo gamybos ypatybes,

3)      gėrimo organoleptines savybes,

4)      informaciją apie gėrimo gamintoją, jo istoriją.

17 straipsnio 4 dalis: „<....> Taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus.“

NTAKD kol kas nepublikavo šios eilutės interpretacijos ar rekomendacijos.

Ar tai reiškia, kad naudojantis taksi paslaugomis negalima vežtis vyno butelio?

„Draudžiama <...> pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.“

„Visgi būtina atkreipti dėmesį į du apribojimus – šiuo laiku įsigyti bus galima tik pilstomus alkoholinius gėrimus, kuriuos leidžiamama vartoti išskirtinai tik viešojo maitinimo vietoje. Tai reiškia, kad minėtu laiku visi alkoholiniai gėrimai galės būti parduodami tik išpilstyti į vartojimui vietoje pritaikytą tarą (pvz., taures, bokalus, grafinus).“

Tačiau Alkoholio ir tabako skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas komentuoja, kad „įvertinus individualią situaciją, kad sėdite su kompanija, vartojate maistą, na, jeigu jums ir liks koks tai likutis butelyje, manau, bus pažiūrėta protingai“, ir paskui papildo, kad „visi subjektai įstatymo privalo laikytis. Mes negalime pasakyti, kad vienus tikrinsime, o kitų netikrinsime, nes iš tiesų visus vertiname vienodai, bet, kaip ir mūsų ministras pirmininkas yra pažymėjęs, turime vertinti protingai ir teisės aktus taikyti protingai.“

Skubotai ir atmestinai suformuluotas įstatymas turėjo pažaboti naktinių alkoholio parduotuvių, kurios apsimeta barais, darbą. Mintis tarsi gera, bet suformuluota prastai. Dabartinė formuluotė paliečia visus, kad ir atsakingai į alkoholio vartojimą žiūrinčius restoranus bei barus. Problema kyla dėl pilstomo gėrimo sąvokos. Viešojo maitinimo vietose gėrimai įprastai visada prieš vartojimą perpilami į vartojimui vietoje skirtą tarą. Juk niekas negeria vyno iš butelio. Tai perteklinis įstatymo tekstas tik apsunkinantis restoranų darbuotojų darbą, tačiau nesprendžiantis jokių problemų. Išsamaus šio įstatymo punkto išaiškinimo reiktų kreiptis turbūt ir į ES teisės specialistus.

Užtektų iš įstatymo teksto išbraukti „pilstomiems“. Tuomet tai nebeverstų restoranų imtis kažkokių gudrybių, o NTAKD, kontroliuojančiam įstatymo laikymąsi, taikyti mistiškuosius „protingumo kriterijus“.

29 straipsnio 2 dalis: „Reklama nelaikoma <...> alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.“

„Facebook“ ir kitų socialinių tinklų paskyros nebus laikomos įmonių interneto svetainėmis! Todėl informacija apie gaminamus ir parduodamus alkoholinius gėrimus jose negalės būti pateikiama. “

Kokią kompetenciją turi NTAKD vertinti, ar „Facebook“, „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų paskyros gali būti laikomos įmonės internetine svetaine (tada pateikti informaciją apie alkoholį būtų leidžiama), ar ne (draudžiama bet kokia informacija apie parduodamus alkoholinius gėrimus)?!

Nei Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo, nei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo tekstuose nepavyko rasti informacijos apie vienų ar kitų daiktų priklausymą  ar nepriklausymą reklaminėms prekėms.

Alkoholinių gėrimų skyriuose ir alkoholinių gėrimų parduotuvėse, taip pat viešojo maitinimo vietose, kuriose vykdoma prekyba alkoholiu, leidžiama platinti tik butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankius, butelių pakuotes, taures ir stiklines su alkoholinių gėrimų gamintojų ar platintojų pavadinimais ir (ar) prekių ženklais. Kitų prekių, ant kurių pateikiama alkoholio reklama (pvz., marškinėlių, kepuraičių su alkoholinių gėrimų gamintojų ar platintojų prekių ženklais) platinimas yra laikytinas uždrausta alkoholio reklama, todėl yra draudžiamas.

NTAKD rekomendacija (aiškinimas) nurodo, kad kažkodėl prekiauti galima tik kamščiatraukiais ir taurėmis su alkoholio gamintojo ar platintojo prekių ženklais. O kaip draudžiamą reklamą interpretuoja visus kitus aksesuarus ir, kaip pavyzdį, nurodo marškinėlius ir kepurėles. Kyla keli klausimai:

1)      Kokiomis kompetencijomis vadovaujantis nustatyta, kurios prekės leidžiamos, o kurios ne;

2)      Kodėl taurės leidžiamos, bet grafinai (dekanteriai) jau ne? Taip pat šaldymui skirti kibirai, sklandesniam vyno pylimui skirtos priemonės („DropStop“)?

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos apie (ne)galimas fono spalvas, pateikiant leidžiamą informaciją.

„<...> Prekybos vietose gali būti demonstruojami alkoholinių gėrimų pakuočių atvaizdai, kurie turėtų būti pateikiami neutraliame fone.“

Įstatyme nėra nieko apie fono spalvas ar tekstūras. Čia visiškai NTAKD fantazijos vaisius.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos apie leidžiamos naudoti informacijos pateikimą išsinešimui.

„Leistinos informacijos pateikimo priemonės prekybos vietose negali būti skirtos vartotojams išsinešti!

Įstatyme to nėra, tai NTAKD interpretacija.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos apie leistinos informacijos siejimą su žmonėmis.

„<...> Kartu su leistinais elementais gali būti pateikiami vaizdiniai, nesusiję su žmonėmis, emocijomis, psichinės sveikatos išraiška ir t. t.“

Aukštos klasės gėrimus dažniausiai gamina asmenybės, kurių net ir pavardės dažnai sutampa su prekės  ženklais. Pvz., Georgas Breueris, Zindas Humbrechtas, Susana Balbo, Reichsgrafas von Kesselstattas ir pan.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos apie informacijos, esančios ant gėrimo etiketės, pateikimą.

„Mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, gali būti teikiama dalis ant alkoholinių gėrimų etikečių, pakuočių pateiktos ženklinimo informacijos.“

Kuri dalis gali būti teikiama? Kas nupręs, ar tai leidžiama, ar jau draudžiama dalis? Pvz., vyndario pavardė arba naudotos vynuogių veislės.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos apie su alkoholiniais gėrimais susijusios informacijos pateikimą visuomenės informavimo priemonėse.

„Kitų, negu alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių, įmonių interneto svetainėse (pvz., internetinėse visuomenės informavimo priemonėse) leidžiama publikuoti tik objektyvią informaciją (pvz., straipsnius, naujienų pranešimus ir pan.) apie įmonių, gaminančių ar prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, veiklos rezultatus, taip pat istorinio, pažintinio, mokslinio ir pan. pobūdžio informaciją apie alkoholi, kuri yra objektyvi, neklaidina vartotojo bei neskatina vartoti alkoholio bendrai ar vartoti tam tikrų alkoholinių gėrimų.“

Užklausus NTAKD, kokius straipsnius būtų galima publikuoti ir pateikus šį straipsnį kaip pavyzdį, buvo gautas atsakymas:

„Kadangi straipsnyje „Kaip išsirinkti vyną iškylai gamtoje“ pateikta informacija apie alkoholinių gėrimų platintoją UAB „Vyno klubas“ bei nurodyti alkoholinių gėrimų pavadinimai (t. y. pateikta informacija, susijusi su minėtos įmonės komercine, ūkine bei finansine veikla, kuri skatina įsigyti ir (ar) vartoti straipsnyje minimus alkoholius gėrimus), tokia informacija laikoma alkoholio reklama, kurią bus draudžiama publikuoti nuo 2018-01-01.“

Tačiau minėtame straipsnyje neminimas nė vienas pavadinimas – tik geografinės nuorodos ir regionai. Neminima jokia informacija apie įmonės ūkinę ar fiskalinę veiklą ir nėra jokio skatinimo įsigyti vieną ar kitą produktą. NTAKD vertintojams akivaizdžiai trūksta kompetencijos vertinti specializuotus tekstus.

Taip pat, UAB „Vyno klubas“ nė neegzistuoja – NTAKD patys sugalvojo pamatę, kad autorius pristatomas kaip „Vyno klubo“ ekspertas. „Vyno klubas“ minimas tik kaip autoriaus darbovietė – tekste nėra jokių užuominų apie kokį nors alkoholio gamintoją ar platintoją.

Ar šis NTAKD išaiškinimas reiškia, kad alkoholio versle dirbantys asmenys nebegali rašyti šviečiamojo pobūdžio straipsnių?

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo tekste nepavyko rasti informacijos, kaip pateikti alkoholinių kokteilių receptūrą.

„Visuomenės informavimo priemonėse (pvz., interneto svetainėse, žurnaluose ir kituose leidiniuose) leidžiama teikti alkoholinių kokteilių receptus, tačiau, šiuo atveju draudžiama nurodyti konkrečius alkoholinių gėrimų pavadinimus arba konkrečius alkoholinių gėrimų gamintojus bei platintojus ar prekių ženklus. Alkoholinių kokteilių receptūroje leidžiama teikti informaciją apie kokteilių gamyboje naudojamas alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius arba kategorijas.“

Džinai, viskiai, romas ir kiti tos pačios kategorijos gėrimai itin skiriasi savo skoninėmis savybėmis vienas nuo kito. T. y. skirtingų prekės ženklų gėrimai neretai skiriasi pagaminimo būdu ir ingredientais, tad skirsis ir savo skoniu (bei kaina). Įstatyme nieko apie tai neminima – tai NTAKD fantazijos vaisius.

29 straipsnio 2 dalis: „Reklama nelaikoma <...> alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.“

„Pažeidimu nelaikysime viešojo maitinimo vietų valgiaraščiuose nurodytos objektyvios informacijos apie alkoholinių gėrimų skonį (pvz., rūgštokas, aitrus, saldus, kartokas ir pan.)“ Ir „pažeidimu nelaikysime viešojo maitinimo vietų valgiaraščiuose pateiktų objektyvių rekomendacijų apie alkoholinių gėrimų derinimą su maistu (pvz., rekomenduojama prie žuvies patiekalų, rekomenduojama prie mėsos patiekalų ir pan.).“

Pati NTAKD formuluotė „pažeidimu nelaikysime“ teisingai rodo, kad įstatymas tai draudžia. Leistina informacija turėtų būti įtvirtinta įstatymiškai, o ne kontroliuojančios tarnybos (NTAKD) interpretacijomis, kurios gali bet kada pasikeisti. Taip pat bet kokios maisto  derinimo rekomendacijos ar skonio aprašymo objektyvumas visada gali būti ginčytinas , nes kiekvieno skonio supratimas skirtingas.