Kultiniai Kalifornijos vynai
Paskelbta: 2018-08-01
Šių vynų paragauti neatsisakytų nė vienas vyno mėgėjas. Jie pakeitė Amerikos vyno istoriją, išgarsino savo gamintojus ir Kaliforniją. Nedidelis trūkumas – pasakiška kaina. Tačiau ji neturėtų gąsdinti, nes dar gali kilti, o rinkoje atsiranda nauji kultiniai vynai.
Kultinių kaliforniečių istorija prasidėjo nuo 1976 metų Paryžiaus degustacijos, kurioje nugalėtojais tapo „Stag‘s Leap“, „Château Montelena“, „Ridge Monte Bello“. 1979 metais pasirodė „Opus One“, 1984 m. – „Harlan Estate“, 1990 m. – „Sine Qua Non“, 1992 m. – „Screaming Eagle“ ir t. t. Imli amerikietiška rinka ir vyno kritikai pasigaudavo prabangiai, pagal Bordo, Burgundijos grand cru pavyzdį padarytą vyną ir dosniai atseikėdavo balų ir dolerių.
Tai įdomu:
|
Vidutinės pastarųjų metų derliaus Kalifornijos vynų kainos (už butelį; be mokesčių): „Harlan Estate The Maiden“ – nuo 400 eurų; „Screaming Eagle Cabernet Sauvignon“ – nuo 3000 eurų; „Opus One“ – nuo 300 eurų; „Ridge Monte Bello“ – nuo 150 eurų; „Stag‘s Leap Cask 23” – nuo 250 eurų; „Sina Qua Non Cumulus Next Kyn“ – nuo 350 eurų; „Promontory“ – 600 eurų. |
Neskaitant pirmųjų septintojo dešimtmečio Roberto Mondavi bandymų, tarptautinė Kalifornijos vyno sėkmės istorija prasidėjo tik po 1976 metų gegužės 24 d. Paryžiaus degustacijos, kai tada Europoje nežinomi Kalifornijos vynai pasirodė geresni už prancūziškuosius. Britas Stevenas Spurrier atgabeno į Paryžių po šešis Kalifornijos „Chardonnay“ ir „Cabernet Sauvignon“, kuriuos kartu su keturiais kairiojo kranto Bordo raudonaisais vynais bei keturiais Burgundijos baltaisiais ragavo Prancūzijos vyno ekspertai. Raudonieji „Cabernet Sauvignon“ pagal balus išsirikiavo taip:
- Stag’s Leap Wine Cellars 1973 (Kalifornija)
- Chateau Mouton Rothschild 1970 (Bordo)
- Chateau Montrose 1970 (Bordo)
- Chateau Haut Brion 1970 (Bordo)
- Ridge Vinyeards Monte Bello 1971 (Kalifornija)
- Chateau Leoville Les Cases 1971 (Bordo)
- Heitz Martha’s Vineyard 1970 (Kalifornija)
- Clos du Val Winery 1972 (Kalifornija)
- Mayacamas Vineyards 1971 (Kalifornija)
- Freemark Abbey Winery 1971 (Kalifornija)
Baltieji „Chardonnay“ išsirikiavo taip:
- Chateau Montelena 1973 (Kalifornija)
- Roulot Meursault-Charmes 1973 (Burgundija)
- Chalone Vineyards 1974 (Kalifornija)
- Spring Mountain 1973 (Kalifornija)
- J. Drouhin Beaune Clos des Mouches 1973 (Burgundija)
- Freemark Abbey 1972 (Kalifornija)
- Ramonet-Prudhon Batard-Montrachet 1973 (Burgundija)
- Domaine Lafleive Puligny-Montrachet Les Pucelles 1972 (Burgundija)
- Veedercrest 197 (Kalifornija)
- David Bruce 1973 (Kalifornija)
Žurnale „Time“ paviešinus nugalėtojus, „Chateau Magdelena Chardonnay“ ir „Stag‘s Leap Cabernet Sauvignon“ gimtinėje įgavo tokį statusą, kad net ir praėjus keturiasdešimčiai metų po Paryžiaus degustacijos parduodami tik išrinktųjų ratui, yra puikiai vertinami spaudos, nors skonis ir gamybos būdas gerokai pasikeitė. 2006 metais degustuojant tuos pačius vynus, neabejotinas lyderis vėl buvo amerikietiškas „Ridge Monte Bello“. Geriausias pasaulyje 8 dešimtmečio pradžios vynas buvo padarytas Kalifornijoje.
Vėliau pradėtų gaminti vynų „Harlan“ ir „Sceaming Eagle“ istorijos gana panašios. Abu gamintojai anksčiau prekiavo nekilnojamuoju turtu, abu tyliai pradėjo pirkti geriausius vynuogynus, abu klausė Roberto Mondavi patarimų ir abiem norėjosi padaryti Bordo Premier Grand Cru Classe lygio („Mouton Rothschild“, „Latour“, „Margaux“, „Haut Brion“, „Lafite Rothschild“) vyną. Jų ūkiai buvo įsikūrę Napos slėnyje.
Šiuo metu pasirodančių vynų istorijos labiau intriguojančios.
Williamas Harlanas pasakoja, nuo ko prasidėjo Promontorio istorija: „9-ojo dešimtmečio pradžioje, keliaudamas palei pietvakarinį Oukvilio kalnyną, atradau nuošalų nepaliestą plotelį, kurį 2008 metais įsigijau. Sūnus Will įdirbdamas vynuogyną išsiaiškino, kad šią laukinę žemę suformavo galinga geologinė konvergencija: tarp stačių, tvirtų šlaitų susikūrė nepakartojamos sąlygos vynuogėms augti.“
Kelias į Promontorį lėtai vingiuodamas kyla tarpekliu. Oras vėsta, tarp uolų atodangų priaugę paparčių, drėgmė virsta nuo medžių nukarusiomis samanomis. Statūs 200 metrų aukščio skardžiai spaudžia keliuką, pro medžių lają beveik neprasimuša šviesa. Staiga prieš akis atsiveria apšviesta kalnų pieva ir pirmosios terasos, kylančios link dangaus.
Promontoris yra visai kitoks pasaulis, palyginti su visu Napos slėniu. Viename kanjone yra du akivaizdūs geologiniai lūžiai, skiriantys vulkaninę, nuosėdinę ir metamorfinę dirvas. Ši geologinė įvairovė stačiais šlaitais kyla aukštyn 200 metrų, atsiverdama nuostabiomis panoramomis. Vynuogėmis apsodinta mažiau nei 10 proc. Promontorio teritorijos, jų ploteliai išsimėtę tarp nepaliesto miško ir pievų. Į vakarus atsisukusios uolos sukaupia daug šilumos, o rūkas rytais atneša vėsą.
Pavydėtinas, kartais bauginantis uždavinys atrasti ir per vyną išreikšti šio didingo kraštovaizdžio savybes.
Mathieu Chadronnier pasakoja, kaip jis pirmą kartą aplankė Promontorį: „Jie šią žemę vadina teritorija. Nieko panašaus vyno pasaulyje neteko matyti. Tiesiog užima kvapą. Esi raižytoje vietovėje apsuptas nepaliestos gamtos, palei tris kalvas su vos keliais vynuogių ploteliais. Čia galima patekti tik siauru kanjonu. Teritorija kontrastuoja su civilizuotu Napos slėnio kraštovaizdžiu. Atrodo, kad čia kitas pasaulis ir laikas neegzistuoja. Vieta tokia neaprėpiama, kad priverčia pasijusti mažyčiu. Promontoris yra kitoks – status, gilus, gražus ir nenusakomas. Jis laukinis.
Arūnas Starkus
