Vyno vartojimo įpročiai keičiasi. Pasitikrinkite, ar einate koja kojon

Kuris vynas 2023 m. populiarėjo, kurio pardavimas smuko? Kokio stiliaus raudonasis ir baltasis bus ant bangos 2024-aisiais? Kalbiname „Vyno klubo“ ekspertus apie pernai metų pokyčius ir šių metų viltis.

Raudonasis vynas – mažiau, bet kokybiškiau

Jau keletą metų kalbame apie tai, kad vynai su mažiau alkoholio ima viršų. Pernai spaudoje buvo nemažai tekstų apie mažėjantį raudonojo vyno vartojimą ir raunamus vynuogynus raudonojo vyno gamybos regionuose. Tačiau antraštės nebūtinai pasako viską. Pasigilinus matyti ne toks dramatiškas vaizdas. Rugsėjo mėnesį Arūnas Starkus „Kauno dienai“ kalbėjo: „Prastose žemėse pasodinti vynuogynai yra raunami ne tik Prancūzijoje, bet ir Čilėje, Turkijoje, Moldovoje. Pasaulyje vynuogynų plotai per 20 metų susitraukė 8 proc. Nepaisant to, kasmet apie 10 proc. pagaminto pasaulio vyno neparduodama ir nesuvartojama, tačiau eksportuojamo vyno vertė per tą patį laiką patrigubėjo. Tai dar kartą patvirtina, kad vartojame mažiau, tačiau geresnio vyno. Su pertekline gamyba ES šalyse kovojama subsidijomis. Kitose šalyse nuostolius tyliai prisiima gamintojai ir prekybininkai. Apie tai pasaulinė spauda nerašo.“

Panašiais tendencijas – mažiau, bet kokybiškiau (ir brangiau) – pastebėjome ir savo parduotuvėse: šiemet „Vyno klubo“ klientai vidutiniam raudonojo vyno buteliui išleido apie 10 proc. daugiau nei pernai. ‘Primitivo‘ vynuogių vyno vartojimas krito, tačiau ‘Pinot Noir‘ augo. Ką tai rodo? „Vyno klubo“ ekspertas Petras Jarašūnas: „Sodraus, alkoholiško ir sunkaus vyno populiarumas pamažu slūgsta. Tuo tarpu populiarėja lengvesnio ir elegantiškesnio skonio raudonieji. Ir vis daugiau klientų renkasi ne paprasčiausią, pradinį vyndario vyną, o ieško solidesnio ir brangesnio.“

„Vyno klubo“ narių susitikimus organizuojantis ekspertas Andrius Pagojus antrina P. Jarašūnui ir A. Starkui. „2023 m. narių skaičius išaugo, tai rodo išaugusį susidomėjimą tauriais ir retais vynais. Populiariausia degustacija buvo Burgundijos tema, o Bordo iš topų iškrito. Tai irgi patvirtina kolegų minėtą perėjimą prie lengvesnių, tačiau intelektualių ir premium lygio vynų. Populiarūs vynai, kurių gamyboje nuosaikiau naudojamos naujos mažos ąžuolo statinės. Jas keičia senos mažos ar didelės ąžuolo statinės arba keramikinės ar cemento talpos.“

Baltasis vynas – dominavo „Chardonnay“ ir „Sauvignon Blanc“

Burgundija ima viršų ir baltųjų vynų kategorijoje. „Burgundiško „Chardonnay“ vyno butelis visuomet buvo vienas brangiausių baltųjų vynų, tačiau šiemet jo kaina dar labiau atsiplėšė nuo kitų ir augo kone dvigubai“, – žiūrėdamas į 2023-ųjų metų statistiką komentavo Petras Jarašūnas.

‘Pinot Grigio‘ vynuogių vyno populiarumui krentant, augo Luaros „Sauvignon Blanc“ paklausa.

Vilniaus parduotuvėje klientus konsultuojantis Mantas Balakauskas pastebėjo, kad žmonės pradėjo nepaisyti sezoniškumo: „Seniau aiškiai matydavom – vasarą dominuoja baltasis ir rožinis, žiemą išauga sodresnio raudonojo populiarumas. Tačiau šių metų gale, prieš Kalėdas, daugelis norėjo lengvesnio raudonojo, tačiau nebijojo pirkti ir baltojo vyno. Jis neretai buvo dedamas net į dovanų rinkinius, kuriuose  per Kalėdas tradiciškai dominuodavo raudonasis vynas.

Prieš Kūčias taip pat pastebėjome, kad klientų gretose paplito žinia, jog prie žuviško kūčių stalo daug labiau tinka baltasis vynas, ir jie drąsiai rinkosi ‘Riesling‘ ar ‘Grüner Veltliner‘ vynuogių vyną“, – komentavo jis. Apie tai savo „LinkedIn“ paskyroje metų gale rašė ir Arūnas Starkus.

Rožinis vynas

Rožinio vyno bumas jaučiamas visame pasaulyje. Bet gal jau pasiekėme jo piką?

Šiemet ekspertai patvirtino, kad rožinį vis dar stipriai veikia sezoniškumas. Vasaros metu Provanso vynai išgyvena pakilimą, tačiau Lietuvoje ilgas šaltasis laikotarpis statistikos kreivę išlygina.

„Pačiame Provanse kelerius metus stiprėja premium ir super-premium vyno paklausa ir auganti pasiūla.  Taip pat matomas claret rožinio vyno stiliaus populiarėjimas. Tai vynas, pasižymintis intensyvesne spalva ir skoniu, artimesnis raudonajam vynui ir puikiai derantis prie įvairaus maisto. Geras pavyzdys – Bordo „Château Le Puy“ rožinis“, – komentavo Andrius Pagojus.

Putojantis vynas

„Šampanas pakilo į aukštumas“, – sako A. Pagojus.

Kaip ir kasmet, jo žmonės pirko daugiau, matydami prasmę investuoti į geriausių ir garsiausių šampano namų produkciją. Apie tai šių metų pradžioje rašė ir „Verslo žinios“. Pastebėjome geriausių ir labiausiai vertinamų mažųjų augintojų, kaip „Egly-Ouriet“ ar „Eric Rodez“, kainų augimą.

Metai buvo turiningi ir asortimento prasme. Gavome 1996 ir 2002 metų „Duval Leroy“ iš vyninės enotekos su šviežiu degoržu, pasirodė 2012 metų „Cristal“ magnumai bei kultinis 100/100 „Egly-Ouriet“ 2008 metų magnumas. Viskas, kas buvo duota Lietuvai, buvo parduota per vieną akimirką. Šampano mėgėjaii nesnaudžia!

Jei šampanas kai kurioms progoms buvo per prabangus, pirkėjai rinkosi aukštesnės kokybės kremanus, kavą, korpinatą. Konsultantas Mantas Balakauskas didžiausią putojančio vyno augimą kaip ir kasmet pastebėjo prieššventiniu laikotarpiu metų gale.

„Vyno klubas“, reaguodamas į augančią reputaciją ir tarptautinį susidomėjimą anglišku putojančiu vynu, pristatė naujovę iš „Gusbourne“ vyninės.

Natūralusis vynas

„Kai kalbame apie natūralųjį vyną, kyla dviprasmiški jausmai. Viename spektro gale gausu jaunimo, kuris atranda „kitonišką“ vyną ir žavisi ekologiškumo, biodinamikos ir natūralumo idėjomis. Tad vartojimas tarsi turėtų kilti. Tačiau kitame spektro gale gausu ir tų, kuriems gana greit pabosta neskaidrūs ir dažnai ne itin švaraus aromato natūralieji. Geriausi restoranai taip pat vis dažniau dairosi ne bet kokio natūraliojo vyno, o pagaminto nuo seno garsėjančių meistrų, kurių vynas patinka tiek klasikinio skonio vyno mėgėjams, tiek ir „natūralumo“ medžiotojams. Vis daugiau girdime atgarsių iš natūraliuoju vynu susižavėjusių restoranų lankytojų, kad ten nebėra ką užsisakyti klasikinį vyną mėgstančiam svečiui. Tad vaikantis natūraliojo vyno idėjos LABAI verta atkreipti dėmesį ir į gamintojo reputaciją bei galutinę vyno kokybę“, – įžvalgomis dalijosi restoranams vyno sąrašus padedantis sudaryti Petras Jarašūnas.

Nealkoholiniai gėrimai

Metų pabaigoje pagrindinė pasaulinė gėrimų verslo spauda pateikė savo apžvalgas ir prognozes: nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai jose užėmė svarbią vietą, o jų rinkos augimas prognozuojamas spartesnis nei alkoholinių gėrimų. „Net WSET organizacija (Wine and Spirits Education Trust) savo IV lygio (diploma) studentams šiemet paskyrė rašto darbą šia tema. Tai rodo, kad nealkoholiniai gėrimai, ypač vynai, vis labiau įsitvirtina kaip atskira ir svarbi gėrimų kategorija, o mokslininkai išranda būdų, kaip pašalinti alkoholį kuo mažiau pakeičiant gėrimų savybes“, – komentavo WSET IV lygyje studijuojanti „Vyno klubo“ ekspertė Gabrielė Pravilonienė.

Šiems rinkos pokyčiams pritaria „Forbes“ ir „Bloomberg“, žadantys tris– penkis kartus spartesnį kategorijos augimą per ateinančius kelerius metus. Panašią tendenciją galime stebėti ir Lietuvoje – tiek specializuotos parduotuvėlės, tiek prekybos centrai siūlo vis įdomesnių nealkoholinių gėrimų, jų galima paragauti ir restoranuose bei kavinukėse, nealkoholiniai gėrimai remia įvairius renginius (kaip Lietuvos someljė čempionatą).

Gabrielė Pravilonienė

Spėtume, kad augančių akcizų bei griežto reklamos draudimo kontekste ši kategorija yra svarbi ne tik dėl vartotojų nuostatų ir sąmoningo vartojimo perspektyvos, bet ir dėl ekonominių paskatų, tad artimiausiais metais galime tikėtis rinkoje išvysti vis įdomesnių, kokybiškesnių nealkoholinių gėrimų. 

Rinka (restoranai, įstatymai)

Augantis „Baltic wine list awards“ bei „Star wine list awards“ apdovanojimų populiarumas rodo, kad restorano vynraštis tampa svarbiu aspektu renkantis restoraną. Gastronomines patirtis mėgstančiųjų tarpe sparčiai populiarėja įprotis peržvelgti (jei publikuojamas internete) restorano vynraštį prieš užsisakant staliuką. T. y. restoranų svečiai nori būti nustebinti ne tik namie nepasigaminamu įmantriu maistu, bet ir retesniu ir įdomesniu vynu.

Petras Jarašūnas ir Andrius Pagojus 

„Jei vynraštyje gausu prekybos centruose dažnai matomų prekės ženklų, tik gerokai didesne kaina nei parduotuvėje, entuziazmas užsisakyti staliuką tokiame restorane gerokai blėsta“, – rašė aistringas restoranų kultūros puoselėtojas ir vyno ekspertas P. Jarašūnas.

„Stipriai jaučiamas restorano lankytojų išprusimo vyno srityje augimas: svečiai jau ieško ne tiesiog kokios nors šalies ar regiono vyno, bet vis dažniau žino konkrečius gamintojus ir jų reputaciją. Nebeužtenka vien „Brunello di Montalcino“ ar „Meursault“ įrašo vynraštyje – smalsūs svečiai nori ragauti šį vyną būtent tų gamintojų, kurie išgarsėjo jį gamindami ir gerai iliustruoja unikalų šio vyno stilių.“