Vynuogės, kurios negali viena be kitos gyventi (skiriama Šv. Valentino dienai)

ARŪNAS STARKUS 

Poromis ar grupelėmis draugauja ne tik žmonės, gyvūnai ar vabzdžiai. Neretai vyne taip pat aptiksite ne vieną vynuogių veislę. Priežastis rimta – iš kelių vynuogių galima sukurti kompleksiškesnį, harmoningesnį, ilgaamžiškesnį, taigi, ir geresnį vyną. Pristatome 10 žinomiausių neatskiriamų vynuogių mišinių, iš kurių padarytas vynas gali būti Valentino dienos simbolis.

‘Pinot Noir’, ’Chardonnay’ ir ‘Meunier‘ – klasikinės šampano veislės. Populiariausi mūsų parduotuvėje šampanai, kurie padaryti iš visų trijų vynuogių veislių vienodomis proporcijomis („Pol Roger NV“ ir „Louis Roederer Collection 244“). Bent dvi iš trijų minėtų veislių randamos daugumoje šampanų, angliškuose putojančiuose vynuose, frančiakortoje, Burgundijos kremane ir kituose klasikiniu būdu pagamintuose putojančiuose vynuose.   

Bordo regiono vynuogės ’Cabernet Sauvignon’ ir ’Merlot’ taip dera drauge, kad angliškai šis raudonojo vyno mišinys neretai pavadinamas „Meritage“. CS suteikia vynui struktūros, ‘Merlot’ – vaisiškumo ir svarumo. Kiekviena papildo vyną savais aromatais: juodųjų serbentų (CS), aviečių, gervuogių, slyvų (Merlot), abi mėgsta kartu bręsti ąžuolo statinėse. Iš šios poros daromi įspūdingiausi pasaulio vynai Bordo (Pojakas, Sen Žiuljenas, Margo, Pesak Leonjanas, Sent Estefas), Toskanoje (Bolgeris), Kalifornijoje (Napa, Sonoma), Australijoje, Čilėje (Maipas), PAR (Stelenbošas).

‘Merlot‘ ir ’Cabernet Franc‘ pora panaši į ankstesnę, bet šis mišinys retesnis, turi mažiau taninų ir rūgšties, daugiau vaisiškumo ir svarumo. Bręstančio vyno aromatų puokštėje atsiranda uogienės, saldymedžio, neretai ir fermos aromatų. Jei norime šio gėrio, ieškome Dešiniojo Bordo kranto – Sent Emiljono, Pomerolio – vynų arba keliaujame į Toskaną.

’Syrah’ ir ‘Viognier’ – klasikinė ir kiek keista vynuogių pora iš Ronos šiaurės, nes ją sudaro baltųjų ir juodųjų vynuogių veislės. ‘Viognier‘ dedama vos keli procentai, tačiau to užtenka, kad raudonasis vynas taptų dar gilesnės spalvos, lengvesnis, elegantiškesnis ir pakviptų persikais. Šis mišinys dažniausiai gaminamas Prancūzijoje, Kot Roti (Cote Rotie), ir Pietų Australijoje.

 ’Sauvignon Blanc’ ir ‘Semillon’ – baltojo vyno veislių pora. Vyno savybes lemia vynuogių proporcijos. Jei dominuoja SB, tikėtina, kad tai bus harmoningas, gana svarus ir sausas vynas, kuriame žalius, citrusinius kvapus papildo medaus, persikų aromatai. Jei dominuoja ’Semillon’ – tai saldaus kekerinio vyno požymis. Į jo medaus, persikų, čiobrelių puokštę ‘Sauvigno Blanc‘ įpina citrusų ir šiek tiek skonį balansuojančios rūgšties. Ir vienas, ir kitas daromas Bordo.

’Grenache’ ir ’Cinsault’ – tai rožinio vyno veislės. Norint padaryti harmoningą rožinį Provanso vyną, tenka pasitelkti kelias vynuogių veisles. Dažniausiai tai svarumu, vaisiškumu garsėjanti ’Grenache’ ir gaivumo, gėlių aromato vynui suteikianti ’Cinsault’. Tokio rožinio vyno daug pagaminama ir Ronos slėnyje, Langedoke.

’Grenache‘’‚ ‘Mourvedre’ ir ’Syrah’ – dar vienas vėl meilės trikampis iš pietų Prancūzijos. Svarus, sodrus, minerališkas raudonasis vynas iš pietų Ronos. Analogų ieškokite Australijoje, Kalifornijoje.

’Xarello’, ’Macabeo’, ’Parellada’ – putojantis Ispanijos atsakas Prancūzijos šampanui. Kavoje (cava) ir korpinate (corpinnat) susipynę vien baltųjų vynuogių veislių privalumai: ’Parellada’ suteikia gaivos ir kvapnumo, ’Macabeo’ – svarumo, ilgaamžiškumo, o ’Xarello’ duoda mišiniui vaisiškumo. Bet kurį klasikinį vyno mišinį gerina ilgas laikymas su mielių nuosėdomis. Ispanai sidabrines vestuves vadina „Riserva“, o auksines – „Gran Riserva“.

‘Corvina’, ‘Rondinella’, ‘Molinara’ – Valpoličelos (Italija) vynuogės. Ir iš jų galima padaryti gaivų, vyšniomis kvepiantį raudonąjį „Valpolicella Superiore“, pavytintų vynuogių sultys rūgdamos tampa sausa, svaria „Amarone della Valpolicela“ arba saldžiu „Reciotto della Valpolicella“. Jei į valpoličelą fermentacijos metu pridėsime po  amaronės  likusių mielių nuosėdų ar žievelių, gausime „Ripasso della Valpolicella“.

‘Touriga Nacional’, ‘Tinta Roriz’, ‘Touriga Franca’ – terasose, ant skalūnu nubarstytų Doro upės šlaitų augančios vynuogės šimtmečius buvo naudojamos saldžiam, pastiprintam portui gaminti. Šiais laikais iš Doro regiono atkeliauja ne prastesnis sausas raudonasis vynas. 

‘Furmint’, ‘Harslevelu’, ‘Sargamuskatoly’ – Tokajaus (Vengrija) vynuogės, kurios formuoja legendinio saldaus vyno „Tokaji Aszu“ skonį.