Rislingas – dyzeliu kvepianti Vokietijos ir Austrijos pažiba

Pirmąkart 'Riesling' vynuogės paminėtos 1435 metais, tačiau rislingo istorija neturi tikslios pradžios. Manoma, jog šie vynmedžiai – sukultūrintas laukinis augalas (vienas iš tėvų – 'Gouais Blanc'), o ne senovės selekcininkų darbas. Kartu su 'Chardonnay' jos tituluojamos vynuogių karalienėmis. Savo aukso amžių pasiekė XIX a., kai jų vynas buvo brangiausias pasaulyje.

Vokietija

Vokietijoje sirpsta beveik pusė pasaulyje auginamų 'Riesling' vynuogių. Lygumose auginamų vynuogių derlingumas neretai pasiekia net iki 180 hl/ha, tačiau šis vynas yra blankaus skonio. O štai šlaituose auginamų vynuogių vidutinis derlingumas svyruoja nuo 50 iki 70 hl/ha, o kartais siekia ir vos 20 hl/ha (itin seni vynmedžiai, augantys nederlinguose stačiuose šlaituose). Vyno stilius labai priklauso nuo regiono klimato bei vyraujančio dirvožemio. Šiauriau esančiame Mozelyje (5400 ha 'Riesling', itin statūs šlaitai, dominuoja molinio šiferio ir skalūno dirvožemis) vynas turi daug gaivios rūgšties, tad dažnai paliekama likutinio cukraus skoniui subalansuoti. Net ir didelės senos ąžuolinės statinės naudojamos itin retai. Dominuoja obuolių bei citrusų aromatai. Alkoholio kiekis vyne įprastai žemas – 10–12,5 tūrio proc. Šalies pietuose (prie pat Prancūzijos Elzaso) esančiame Pfalco regione (5800 ha 'Riesling', nuosėdinės, sunkesnės uolienos) vynas būna sodresnis ir dažniausiai sausas, švelnesnės rūgšties. Koncentruoto skonio vyne dominuoja kaulavaisių, citrusų ir prieskonių aromatai. Alkoholio vyne daugiau – 12–14 tūrio proc. Reingau (2500 ha 'Riesling', smėlis, molis, žvyras, granitas) vynas itin minerališkas, ryškios (bet švelnesnės nei Mozelyje) rūgšties, dažniausiai sausas.

Austrija

Daugiausiai 'Riesling' vynuogių auginama Žemutinėje Austrijoje (Wachau, Kremstal, Kamptal, Weinviertel, Wagram, Vienna apeliacijose). Įprastai vynas sausas. Vachau dominuoja itin stačios ir nederlingos granito, žėručio skalūno uolos. Čia rasite „plieninės“ rūgšties, sauso, tačiau labai aromatingo, vaisiško skonio, gana svaraus vyno („Smaragd“ – nuo 12,5 % alkoholio, „Federspiel“ – iki 12 % alkoholio, „Steinfeder“ – iki 11% alko). Šiek tiek žemesnėse sąnašiniais dirvožemiais padengtose kalvotose Kremstalio ir Kamptalio apylinkėse užaugintų vynuogių vynas ne toks rūgštus, jo minerališkumas atsiskleidžia subtiliais kvietinių kultūrų kvapais. Austrijos 'Riesling' įprastai itin vertinamas restoranuose dėl universalumo derinant su maistu.

Dyzelis

Rislingas dažnai turi itin specifinį dyzelio ar žibalo aromatą. Šį aromatą lemia trimetildihidronaftalinas (TDN) – medžiaga, kuri lėtai vystosi brandinimo butelyje metu dėl rūgščių hidrolizės (labiau būdinga Vokietijos rislingams). Įdomu, kad TDN greičiau formuojasi vyne, kuris turi daug rūgšties, bet pagamintas iš menkai drėkinamoje, saulėtoje vietoje augusių itin sirpių vynuogių – tokios pat sąlygos reikalingos aukštos kokybės 'Riesling' vynui pagaminti.

Brandos potencialas

Įprastai 'Riesling' vynas turi itin platų ragavimo diapazoną – vynas tinkamas ragauti jaunas, bet gali ilgus metus būti brandinamas rūsyje. Tokį jo ilgaamžiškumą lemia didelis rūgštingumas ir koncentruotas skonis.

Petras Jarašūnas