Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Raudonasis sausas
Vynas daromas iš dviejų šeimai priklausančių vynuogynų. Pirmasis buvo pasodintas 1947 m., o antrasis - 1976 m. Vynmedžiai auginami nesertifikuotais ekologiškais metodais. Fermentacija vykdyta nerūdijančio metalo talpose, po to vynas perkeliamas į ąžuolo statines (apie 35 % naujo ąžuolo), kur išlieka mažiausiai 14 mėnesių. Vynas skleidžia intensyvų raudonų vaisių-vyšnių, subtiliai rūkytos mėsos aromatus, maloniai gaivus, vidutinio intensyvumo, su gervuogių, pipirų, saldymedžio, tabako-šokolado poskoniu.
Per metus pagaminama apie 4000 butelių.
Patiekite 14-16 ℃ su virta raudona mėsa, žvėriena ar nepasterizuoto pieno sūriais.
Vyninei „François Mikulski“ vadovaujantis išeivio iš Lenkijos sūnus François savo neįprastą regione pavardę pavertė pranašumu. Jo gaminamas vynas išsiskiria ne tik skoniu, bet ir išvaizda – ant paprasto vienspalvio butelio baltais dažais tarsi kreida teužrašytas vyndario vardas, pavardė bei vynuogynas. Kadangi šeimos vyninė įsikūrusi Merso (Meursault) apylinkėse, tai ir specializuojasi daugiausia šio kaimelio pavadinimą turinčio ryškaus skonio baltojo vyno gamyboje. Tačiau François augina ir šiek tiek ‘Pinot Noir‘ vynuogių.Šiuo metu šeima valdo 9 hektarus vynuogynų, iš kurių trys ketvirtadaliai skirti baltųjų vynuogių veislėms. Auginamos Merso kaimeliui būdingos ‘Chardonnay‘ ir du nedideli 1929 ir 1948 metais pasodinti ‘Aligote‘ vynuogynai. Likę kiek daugiau nei 2 hektarai užsodinti ‘Pinot Noir‘ vynuogėmis. Gamindamas vyną François Mikulski stengiasi išsaugoti auginimo vietai ir vynuogių veislei būdingas savybes. Tam jis pasitelkia ekologinės vyndarystės būdus. Po itin atidžios kekių atrankos skinant derlių vynuogės atskiriamos nuo kotelių ir pneumatiniu presu švelniai išspaudžiamos. Fermentacijai naudojamos natūralios mielės. Brandinimas statinėse trunka 10–12 mėnesių, tačiau kad ąžuolas neužgožtų vynuogynui būdingo skonio François naudoja ne daugiau kaip 20 proc. naujų statinių.
