Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Baltasis sausas
"Y" yra sausas baltasis „Chateau d'Yquem“ vynas. Dažniausiai nuimamas prieš pat atsirandant kilniąjam puviniui ( Botrytis cinerea). Puikus baltasis vynas, pasižymintis intensyviu ir nevienalyčiu aromatu - nuo vaisių ir baltųjų gėlių iki medaus ir lazdyno riešutų, labai kompleksiška kvapų puokšte. Skonis kreminis ir labai gaivus.
Tiekti 10 - 12 C temperatūros prie sodrių žuvies patiekalų, keptos vištienos, kiaulienos patiekalų, omaro.
Château d’Yquem istorija yra tarsi epinis romanas, pilnas įvykių ir spalvingų asmenybių, apimantis daugiau nei keturis šimtmečius.Viduramžiais dvaras priklausė Anglijos karaliui.Po pusantro šimtmečio, 1593 m., vietinės didikų šeimos palikuoniui Jacques'ui Sauvage'ui buvo suteikta Yquem feoadalinė teisė. Žirondos departamento archyvai, kaip ir pilies archyvai, rodo, kad tuo metu jau egzistavo ypatinga vynuogių auginimo praktika ir vėlyvas derliaus nuėmimas. Po kelerių metų Sauvage šeima pastatė pilį ir kantriai, sklypas po sklypo, ėmėsi įkurti dabartinį vynuogyną. Šeima tapo pilnateise Yquem savininke 1711 m., valdant Liudvikui XIV (iki to laiko jie buvo įgiję bajorų statusą). 1785 m. Françoise Joséphine de Sauvage d'Yquem ištekėjo už grafo Louis Amédée de Lur-Saluces. Po trejų metų, 1788 m., grafas jodinėdamas mirė . Taip jo jauna našlė tapo šeimos galva ir demonstravo nepaprastą sumanumą valdydama dvarą. Vyną jau tuomet labai vertino garsūs to laikotarpio žinovai, tokie kaip Thomas Jeffersonas. Atkakli Prancūzijos revoliucijos priešininkė, du kartus buvo įmesta į kalėjimą, Françoise Joséphine sugebėjo išlaikyti šeimos turtą ir priversti Yquem klestėti. 1826 m. ji su savo prievaizdu Garosu pastatė naują vyno rūsį – tai buvo įžūlus žingsnis tuo metu – pavertė dvarą tikru verslu ir išplėtojo jo tarptautinę reputaciją. Yquem išgyveno ilgą klestėjimo laikotarpį antroje XIX amžiaus pusėje. Žmonės visoje Europoje ieškojo šio vyno.Didysis kunigaikštis Konstantinas, Rusijos caro brolis sumokėjo 20 000 aukso frankų už statinę Château d’Yquem – tai tuo metu buvo negirdėta kaina.1914 m. Yquem pilis buvo paversta karo ligonine, o markizas Bertranas de Lur-Salucesas, Eugeno sūnus, pagal šeimos tradicijas tapo karininku. Pasibaigus karui, būdamas 30 metų, jis pradėjo valdyti dvarą ir tęsė šias pareigas reikšmingą pusę amžiaus. Bertranas buvo tvirto charakterio žmogus ir atkaklus Yquem filosofijos sergėtojas. Jis priešinosi šaptalizacijai ir drąsiai gynė šeimos valdas net per siaubingą XX a. ketvirtojo dešimtmečio nuosmukį. Keturiasdešimt metų buvo Union des Crus Classés de la Gironde prezidentas, jis prisidėjo prie daugelio teisinių Sauternes apeliacijos aspektų nustatymo. Neturėdamas vaikų ir norėdamas apsaugoti Château d'Yquem ateitį, Bertranas de Lur-Salucesas ėmėsi priemonių laukdamas savo mirties. 1966 m. jis paskyrė vieną iš savo brolio Amédée sūnų Alexandre'ą de Lur-Salucesą perimti dvaro valdymą. Jaunajam grafui iš pradžių nebuvo lengva. Jam teko susidurti su daugybe blogų derlių, gilia Bordo vyno prekybos krize ir įspūdingai aukštu paveldėjimo mokesčiu, keliančiu grėsmę D'Yquem išlikimui. Dvaras buvo išsaugotas dėl griežto valdymo ir puikaus 1975 m. derliaus. Keli puikūs derliai devintajame dešimtmetyje leido susigrąžinti senąją poziciją.Per penkiolika metų pamažu didėjo gamyba, kaip ir kokybė bei techninė kompetencija. XX amžiaus pabaigoje Bernardo Arnault paskatinimu Château d’Yquem – tikrą paminklą, vienas didžiausių Prancūzijos vynų – įsigijo LVMH Moët Hennessy-Louis Vuitton. Tai pažymėjo naują skyrių pilies istorijoje. Nuo tada ir toliau propaguojamas dvaro autentiškumas, atvirumas modernumui ir vyndarių komandos patirčiai.
