Ispanija ilgai brandina ir laimi

Ne paslaptis, kad vyno kokybė visų pirma priklauso nuo vynuogių kokybės, o ši yra gamtinių sąlygų ir žmogaus darbo vaisius. Tačiau vyno stilius kuriamas vyninėje. Čia nepralenkiami lyderiai yra ispanai. Jie vardan kokybės ir stiliaus pasitelkia laiką ir laimi – nėra kitos šalies, kur būtų tiek vyno stilių, susijusių su įvairiais brandinimo būdais: statinėse, amforose, su mielių nuosėdomis, buteliuose ir t. t.

15-a metų su mielių nuosėdomis butelyje. Kompleksiškumas

Kãva „Enoteca Gramona  2001“ – geriausias Ispanijos vynas, vienas iš penkių, pernai įvertintų 99-iais balais ispanakalbiame pasaulyje įtakingiausio vyno gido „Penin“ – iš vyninės iškeliavo po 15-os metų brandinimo (ne mažiau nei 12-a iš jų brandintas su mielių nuosėdomis). Jos jaunesnė sesuo kava „Celler Batlle“ brandinama 10 metų, „III Lustros“ – 8-erius metus. Kuo dar ypatingos senesnės „Gramona“ kavos? Šis putojantis vynas, prieš patekdamas į parduotuves, papildomas vynu iš 100 metų senumo soleros. Kam to reikia? Brandinamo vyno skonis gilėja, poskonis išsitęsia iki begalybės, puta tampa švelni, o aromatas – itin kompleksiškas.

6-eri metai amerikietiško ąžuolo statinėse. Elegancija

Dažnai vyndariai saugo vaisiškumą, vengia ąžuolo skonio, o štai vyninėje „Rioja Alta“ senos amerikietiško ąžuolo statinės naudojamos visiškai laisvai: „890“ – 6 metai ąžuolo statinėse, „904“ – 4 metai, „Arana“, „Ardanza“ – 3 metai. Vynui tai suteikia  intensyvaus, ypač sudėtingo aromato, taninai nusišlifuoja, spalva išblunka ir nurusvėja. Taip atrodo elegancija.

Metai molinėse amforose. Tyrumas

Broliai Cusine‘ai ir jų vyndarės žmonos jau keletą metų nenustygsta iš laimės, pristatydami vyną „Pares Balta Amphora“, padarytą visiškai nesikišant į vyno gimimo procesą (be pridėtinio SO₂) bei naudojant vietines medžiagas ne tik vynui, bet ir brandinimo talpoms. Ūkio valdose archeologai aptiko antikos laikų keramikos degimo krosnį. Vyndariai užsakė iš vietinio molio joje pagaminti antikinę amforą savo natūraliajam vynui iš „Xarel lo“ fermentuoti ir brandinti. Anot jų, – tai galima patvirtinti ir vyną ragaujant –  molis nekeičia vyno skonio, todėl šio vyno minerališkumas itin išraiškingas. Molis neapsaugo vyno nuo deguonies poveikio, todėl jame ryškūs oksidaciniai riešutų, džiovintų vaisių kvapai, tačiau skonis tyras, skaidrus, lengvas.

8-eri metai po plėvele. Pikantiška

Įsivaizduokite ąžuolo statinaitę, nepilnai pripiltą sauso blyškiai žalsvos spalvos vyno, kurio paviršių dengia mielių plėvelė (flor). Jos gyvena, maitinasi, dauginasi ir kvepia jodu, jūros dumbliais, druska ir... mielėmis. Andalūzijoje, Chereso krašte, taip daromas vynas „Valdespino Fino Innocente“ – vienas pikantiškiausių aperityvų. Tačiau ne visas „Fino“ išgeriamas su krevetėmis ir marinuotais artišokais. Dalis jo, išbuvusio po mielių plėvele 8-erius metus, perpilama į kitas statines ir paliekama toliau brandinti dar 8-erius metus, kol virsta rudu „Amontillado Tio Diego“. Norite dar ilgiau? Vidutiniškai 25 metus vynas statinėse bręsta „Oloroso Don Gonzalo“ soleroje.

Arūnas Starkus