Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Raudonasis sausas
Vynas pagaminamas iš nedidelio plotelio (1,6 ha), apsodinto senais 40-50 amžiaus Pinot noir vynmedžiais, kurie auga kalkakmenio bei molio dirvožemyje.
Daugelis vyno kritikų stebisi kaip Les Montots vis dar neturi premier cru statuso. Vynai nustelbia kažkokia magiška jausena - elegantiškai reiškiasi tvirta vyno struktūra ir jam įgimtas lengvumas taip pat. Vynas stebina aromatingumu, kuris kinta ir tampa vis kompleksiškesnis viso ragavimo metu. Burnoje vynas pasižymi šilkine tekstūra ir aukščiausios klasės taninais.
Patiekti 14-16°C prie anties patiekalų, ėriuko šonkauliukų ar jautienos tartaro, daugiaryžio su baravykais.
„Domaine de Villaine“ vyninė yra Bouzerone, Côte Chalonnaise apylinkėse tarp Chassagne-Montrachet ir Santenay šiaurėje bei Rully ir Mercurey apeliacijų pietuose. Aubert de Villaine yra legendomis apipinto ko ne garsiausio Burgundijos vyno ūkio - Domaine de la Romanée-Conti – valdytojas ir paveldėtojas. Jis vadovauja DRC nuo dvidešimtojo amžiaus vidurio kaip vykdantysis direktorius. Domaine de Villaine ūkyje vynuogės auginamos trijose Côte Chalonnaise apeliacijose: Bouzeron (Aligoté), Rully (Chardonnay ir Pinot Noir) ir Mercurey (Pinot Noir). Jų atskirų vynuogynų vynai laikomi nuostabiais pavyzdžiais to, ką gali duoti šis sudėtingas ir nuostabus terroir. Nors gaminamas vynas yra malonus ragauti jaunas, jo gebėjimas gražiai bręsti yra tai, ko galima tikėtis iš tokio meistro kaip de Villaine. Ūkyje naudojamos ekologinės ir biodinaminės praktikos, naudojamos ir DRC. Rully ir Mercurey vynai fermentuojami ąžuolinėse statinėse – taip, kaip Aubert daro vyną savo garsiąjame ūkyje Vosne Romanee. Domaine de Villaine vyną gamina ekologiškai nuo 1986 m. Vyninėje nenaudojami pesticidai ar herbicidai, o naudojamos trąšos tik iš organinių gyvūlinių kompostų. Vyninė sertifikuota kaip ekologiško vyno gamintojas 1997 metais. Šiuo metu Domaine de Villaine valdo Auberto sūnėnas Pierre de Benoist, kuris, iš dėdės perimtu perfekcionizmo ir harmonijos su gamta siekiu, veda vyninę pirmyn.
