Raudonasis sausas
Tai vynas, oficialiai pradėjęs „Braida“ istoriją: pirmosios vynuogės, naudojamos šiam vynui gaminti, buvo užaugintos vynuogyne, priklausančiame močiutei Caterinai, o senelis kreida ant „gyvos“ Barberos statinės užrašė žodžius „La Monella“. Vynas visuomet daromas tik iš jaunų vynmedžių uogų,yra gyvas ir niekada nepasikeitė, tiesiog yra tobulas savo pirminiu paprastumu.
Tai lengvai putojantis raudonasis vynas.
Vynuogių sultys fermentuotos nerūdijančio plieno talpose. Maceracijos procesas truko 10 dienų. Pasibaigus fermentacijai, vynas tose pačiose talpose brandintas 4 mėn. Vėliau, vynas 2 mėn. papildomai brandintas butelyje.
Žvilgančios rubino spalvos vynas pasižymi gaiviu, ką tik prisirpusių, raudonųjų uogų aromatu. Burnoje juntami lengvi burbuliukai ir gaivumo pojūtį suteikianti, vaisiška rūgštis.
Patiekti 16-18 °C temperatūros prie daržovių troškinių(vynuogė puikiai dera su pomidorais),skrudintos kiaulienos, pastos su mėsos padažu, picų su mėsa/tunu, moliuskų.
Giacomo Bologna nuo mažų dienų būdavo šaukiamas draugiška pravarde Braida. Jaunuolis buvo užsidegęs iš tėvo auginamų ‘Barbera’ vynmedžių sukurti pasaulinio garso vyną, ir tai paskatino jį išvykti mokytis vyndarystės paslapčių į garsiausius Prancūzijos vynuogynus. Neilgai trukus Giacomo pastebėjo, kad jo gimtojo Monferrato reljefas ir klimatas gana panašūs į Burgundijos, o vietines ‘Barbera’ vynuoges jis ėmė lyginti su burgundiškosiomis ‘Pinot Noir’. Pirmasis vynas su vyninės „Braida“ pavadinimu pasirodė prekyboje 1961 m. Tai buvo tradicinė šiek tiek putojanti barbera, pavadinta „La Monella”. „Braida“ pirmoji barberos brandinimui pritaikė nedideles prancūziško ąžuolo statines. Taip 8-ajame dešimtmetyje atsirado trys atskirų vynuogynų barberos: „Bricco dell‘ Uccellone“, „Bricco della Bigota“ ir „Ai Suma“. Daugelis vyno kritikų sutaria, kad tai buvo pirmosios Pjemonto barberos, pademonstravusios pasauliui šios sąlygiškai retos vynuogių veislės galimybes. Šiuo metu vyninę valdo Giacomo našlė Anna ir jos vaikai Giuseppe bei Raffaella.