Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Raudonasis
Dalis vynuogyno sirpsta ant suirusio granitinio dirvožemio, kita dalis gausi moliu ir kalkakmeniu. Šio tipo dirvožemis yra idealus tvirtos struktūros bei gastronominių vynų gamybai. Vynuogės renkamos rankomis, vynas fermentuojamas 10 dienų, o kontaktas su žievelėmis trunka tris savaites. 80 % vyno brandinta prancūziško ąžuolo statinėse, likusi dalis betoninėse talpose, kurios padeda išsaugoti iš dirvožemio išgaunamą vyno vaisišką bei minerališką charakterį.
Intensyvios granito spalvos vynas kvepia nokiomis miško uogomis bei avietėmis, morello vyšniomis, prieškoniais. Burnoje juntama tauraus vyno dermė - tankūs ir atkaklūs taninai bei gerai integruota rūgštis, suvaldytas alkoholiškumas.
Patiekti 18-20 °C temperatūros prie marinuotų raudonos mėsos patiekalų, sodrių troškinių su žvėriena ar žuvies tapenados.
„Maison M. Chapoutier“ ūkis svarbus vyndarystės istorijoje tuo, kad buvo vienas iš pirmųjų, išgarsinusių Šiaurės ir Pietų Ronos slėnių vynuogynus. Nors vynas su „Chapoutier“ ženklu gaminamas nuo pat XIX amžiaus, šios šeimos veikla neapsiriboja vien tradicijos puoselėjimu. „Chapoutier“ ūkyje dažnai gaminami vynai iš vienos vynuogių veislės netgi tada, kai tradiciškai leidžiami mišiniai, pavyzdžiui, „Cote-Rotie“ naudojamos tik ‘Syrah' vynuogės, nenaudojant ‘Viognier‘, baltajam „Hermitage“ – tik ‘Marsanne‘, nepridedant ‘Roussanne‘, o kai kurie „Chateauneuf-du-Pape“ apeliacijos vynai gaminami vien iš ‘Grenache Noir‘.
Nepaisant raudonojo vyno dominavimo žymiose Ronos slėnio apeliacijose, „Chapoutier“ pasiekė reikšmingų rezultatų baltojo vyno gamyboje. Fokusuodamiesi į vynuogių kokybę „Chapoutier“ vyndariai perėjo prie ekologinės vynininkystės ir tapo didžiausiu ekologiniu ūkiu Ronos slėnyje.
„Chapoutier“ šeima taip pat valdo vynines arba dirba partnerysčių principu kituose regionuose - šeimos projektų galima rasti Pietų Prancūzijoje, Elzase, Ispanijoje, Portugalijoje, Australijoje.
Daugiau apie „Chapoutier“
