Blauburgunder

Kaip išsirinkti Blauburgunder vynuogių vyną

Nors tai tas pats Pinot Noir, vokiškai kalbančiose šalyse ir Italijos Alto Adidžės (Alto Adige) regione jis įgauna savitą, vėsesnio klimato padiktuotą stilių.

Klasikinis gaivumas ir ąžuolo įtaka

Austrijoje ir Šiaurės Italijoje Blauburgunder išsiskiria ypatingu grynumu ir traškia rūgštimi. Jauni, plieno talpose fermentuoti vynai džiugina sprogstamu raudonųjų uogų skoniu ir lengvumu. Tuo tarpu aukščiausios klasės (Reserva) Blauburgunder vynai dažnai brandinami prancūziško ąžuolo statinėse. Ąžuolas ne tik sušvelnina tekstūrą, bet ir praturtina gėrimą gvazdikėlių, vanilės bei dūmo natomis, suteikdamas jam galingą ilgaamžiškumo potencialą.

Prie kokio maisto derinti

Dėl aukštos rūgšties ir švelnių taninų, Blauburgunder yra vienas universaliausių vynų prie maisto. Jis nepriekaištingai dera su antienos krūtinėle, miško grybų patiekalais (ypač trumais ar baravykais), kepta lašiša bei tunu, taip pat su švelniais veršienos kepsneliais. Tai vynas, kuris neužgožia maisto, o elegantiškai jį papildo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar Blauburgunder ir Spätburgunder yra ta pati vynuogė?

Taip, tai ta pati Pinot Noir veislė. Pavadinimas Blauburgunder (Mėlynasis burgundiškas) dažniausiai naudojamas Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Italijoje (Pietų Tirolyje). Vokietijoje ši veislė tradiciškai vadinama Spätburgunder (Vėlyvasis burgundiškas). Visais atvejais tai reiškia elegantišką, plonos odelės raudonąją vynuogę, reikalaujančią didžiulio vyndario meistriškumo.

Ar šį raudonąjį vyną reikia dekantuoti?

Jaunų ir lengvų Blauburgunder vynų dekantuoti nebūtina. Tačiau jei ruošiatės ragauti aukštos kokybės, ilgai ąžuole brandintą ir kompleksišką vyną, trumpas dekantavimas (apie 30–45 min.) padės atverti uždarus miško žemės ir prieskonių aromatus. Vyną rekomenduojama patiekti šiek tiek atvėsintą, apie 14–16 °C temperatūros.