1–1 iš 1
Croatina – tai tradicinė Šiaurės Italijos (Lombardijos ir Pjemonto regionų) raudonųjų vynuogių veislė. Iš jos gaminami labai sultingi, vaisiški ir gilios spalvos raudonieji vynai, stebinantys švelniais taninais. Kvepiantys tamsiomis vyšniomis, slyvomis ir lengvais žemės tonais, Croatina vynai yra tobulas, neįpareigojantis pasirinkimas kasdieniam stalui ir jaukiems vakarams.
Skaityti daugiau
Raudonasis sausas
Italija
Ši veislė labai retai matoma etiketėje savo tikruoju vardu. Dažniausiai ji parduodama po regioniniais pavadinimais arba slepiasi tradiciniuose mišiniuose.
Lombardijoje (Oltrepò Pavese zonoje) gaminamas populiarus 100 % Croatina vynas, tačiau etiketėje jis vadinamas Bonarda dell'Oltrepò Pavese. Šis vynas dažnai būna lengvai putojantis (Frizzante) ir turi nedidelį likutinio cukraus kiekį, išryškinantį vyšnių uogienės skonį. Pjemonte ir Emilijoje-Romanijoje Croatina dažniausiai maišoma su Barbera ar Nebbiolo veislėmis, siekiant sušvelninti mišinio rūgštį ir suteikti jam daugiau minkštumo bei spalvos intensyvumo.
Dėl ryškaus vaisiškumo ir švelnesnės struktūros Croatina yra itin lankstus maisto partneris. Lengvai putojantys Bonarda stiliaus vynai fantastiškai dera su tradiciniais itališkais mėsos užkandžiais (saliamiu), kiaulienos dešrelėmis ir riebesniais makaronų patiekalais. Sausos, ramios versijos puikiai tiks prie picos, keptos paukštienos bei lengvų troškinių.
Italijos vyno istorijoje pavadinimai dažnai kelia painiavą. XIX amžiuje vyndariai Lombardijoje pastebėjo, kad Croatina veislė labai primena kitą garsią regiono veislę – Bonarda Piemontese. Dėl šio panašumo ir komercinių priežasčių Croatina vynai pradėti vadinti Bonarda. Šiandien Bonarda dell'Oltrepò Pavese yra oficialus DOC vynas, gaminamas iš Croatina uogų.
Dažniausiai ne. Šios veislės žavesys yra jos jaunatviškas, gilus ir sultingas vaisiškumas. Tiek lengvai putojančios, tiek ramios versijos yra geriausios, kai geriamos per 1–3 metus nuo derliaus nuėmimo. Ilgas brandinimas statinėse ar butelyje šiai veislei nėra būdingas, nes ji natūraliai neturi ilgaamžiškumą garantuojančios taninų struktūros.
