Saldusis putojantis vynas – nebežiūrime į jį kreivai?

Vis dažniau degustacijose, vyno festivaliuose, vyno parodose ar Vyno dienose sutinkame žmonių, kurie paprašo „ne tokio rūgštaus“, „saldesnio“, „vaisiškesnio“ ar kažko panašaus kaip „cremant“. 

Suklestėjus vyno populiarumui atsirado tarp mėgėjų klaidinga žinutė, kad kas „saldu“  - tai nėra teisinga, gerai ar priimtina, tokiu būdu atmetant fantastiškus desertinius saldžiuosius vynus iš įvairiausių pasaulio šalių, kurių kainos siekia ir kelis šimtus eurų. Atmetami tokie regionai, kaip Soternas, Tokajus, Mozelis, kur natūraliai vyndariai daro fantastiškus saldesnius bei saldžius ir vaisiškus vynus. 

Putojančio vyno ir šampano vyndariai savo asortimente irgi turi saldesnio vyno, nes kai kurie augina aromatingesnes vynuoges ar naudoja kitokį gamybos būdą, kuris leidžia mėgautis kiek lengvesnio alkoholio kiekio, aromatingesniais ir saldesniais vynais. 

Kokie gi tie saldesni vynai? Jų yra nemažai. Visų pirma, reiktų paminėti „Moscato d‘Asti DOCG“ ir „Brachetto d‘Acqui“ iš Pjemonto regiono. Tai modifikuotu Charmat metodu daromi putojantys vynai iš ‚Muscat Blanc a Petits Grains‘ ir ‚Brachetto‘ vynuogių atitinkamai, kai pirmos fermentacijos metu, pasiekus 6% alkoholio fermentacija stabdoma atvėsinant sultis ir vynas laikomas iki kol vyndarys nusprendžia, kad vyną jau reikia pilstyti į butelius. Tuomet fermentacija vėl „pabudinama“ ir pasiekus 7-7,5 % alkoholio, išlaikant pakankamą kiekį likutinio cukraus bei aromatus, vynas yra filtruojamas ir išpilstomas, dažniausiai į mažesnius butelius. Turime fantastiškus saldesnius putojančius vynus, tinkančius prie užkandėlių ar derinti prie desertų. 

Saldesnes versijas turi ir Cava gamintojai – tiek rožinę, tiek baltąją versiją. Nenustebkite, šampano gamintojai irgi mėgaujasi saldesnėmis versijomis. Pamatę etiketėse žodelį „rich“ tikėkitės saldesnės šampano versijos.