Vynas ir sveikata: laukiame UNATI tyrimo rezultatų

Mokslinis ginčas, kas naudingiau – abstinencija ir saikingas alkoholio vartojimas, dar neišspręstas. Pastaraisiais metais kelių mokslininkų ir juos palaikančių politikų pastangomis buvo paskleista abejonė, ar tūkstančiai mokslinių epidemiologinių tyrimų, kuriais jau 100 metų vis būdavo patvirtinamas teigiamas saikingo alkoholio vartojimo poveikis sveikatai, yra metodiškai patikimi.

Todėl Europos tyrimų taryba finansavo klinikinį tyrimą UNATI, kuriame Navaros universiteto mokslininkai tirs savanorių sveikatą ketverius metus. Pusė savanorių visai nevartos alkoholio, pusė – vartos saikingai. 

Tai pirmasis tokios apimties ir tokio tipo tyrimas pasaulyje, kuris remsis ne statistika, apklausomis (epidemiologinis tyrimas), o eksperimentų rezultatais (klinikinis tyrimas). Bus tiriama ne mažiau nei 10 tūkst. savanorių (50–70 metų vyrų ir 55–75 metų moterų), vartojančių nuo 3 iki 40 standartinių alkoholio vienetų (SAV) vyno per savaitę (šampano butelyje yra 7,2 SAV – aut. past.). Jie bus padalinti per pusę ir ketverius metus: 

-            viena grupė susilaikys nuo alkoholio vartojimo;

-            kita grupė vartos saikingai ( ne daugiau 7 SAV per savaitę moterys, ne daugiau 14 SAV per savaitę vyrai), vengs perteklinio gėrimo, dažniau rinksis raudonąjį vyną ir visada vartos jį prie maisto; vyno vartojimas bus paskirstomas per visą savaitę, laikantis Viduržemio jūros regiono mitybai įprasto alkoholio vartojimo. 

Tyrimo tikslas – nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį tarp abstinencijos (ar saikingo alkoholio vartojimo) ir bendro mirtingumo (dėl visų priežasčių), širdies ir kraujagyslių ligų, bet kokio invazinio vėžio, kepenų cirozės, antro tipo diabeto, depresijos, demencijos, traumų, dėl kurių reikia hospitalizuoti, tuberkuliozės ar kitų infekcijų, dėl kurių reikia hospitalizuoti. 

Tyrimas neturi politinių tikslų, juo nesiekiama skatinti didesnio alkoholio vartojimo. Jo rezultatai padės pasirinkti veiksmingiausius būdus kovoti su (perteklinio) alkoholio vartojimo daroma žala. 

Apžvalgos autorius Arūnas Starkus