Koks yra Žolinės vynas?

Seniau šią dieną prie bendro stalo susėsdavo giminės, kaimynai ir draugai, o ant jo nuguldavo tai, ką tais metais užaugino sodas, daržas ir laukai: daržovės, vaisiai, uogos, šviežia duona. Kitaip tariant, visa vasara ant vieno stalo.

Žolinės pavadinimas, žinoma, neatsitiktinis. Žmonės rinkdavo gėles, vaistažoles, javus ir kitus žolynus, pindavo iš jų puokštes ir nešdavo šventinti. O jeigu šiandien tokią puokštę pabandytume susirišti ne iš augalų, o iš vyno?

Šiek tiek žolės, truputis žiedų, keli vaisiai, sauja prieskonių ir, žinoma, gera ir gaivi rūgštis.

Šių metų Žolinės puokštėje – dvylika vynų, kuriuose vasaros augalija atsiskleidžia visai skirtingais pavidalais. „Alvarinho“ ir „Loureiro“ iš Vinho Verde – tarsi ką tik nuskinti žali vaisiai ir šlapia vasaros žolė. „Chenin Blanc“ iš Vouvray į puokštę įdeda akmens ir mineralų, o „Trebbiano“ – lengvumo ir sultingo vaisiškumo. „Garnacha Blanca“ tampa kiek sodresne jos dalimi, o „Muscat“ prideda kvapnių žiedų ir vasariško saldumo.

Toliau puokštėje – „Gros Manseng“ iš Jurançon, „Pinot Bianco“ iš Alto Adidžės ir sodresnis „Chenin Blanc“ iš Périgord. Viename daugiau žolės, kitame akmens, trečiame – vaisių ar gėlių. Kaip ir tikroje Žolinės puokštėje, čia ne viskas turi kvepėti vienodai.

O tada – spalvų prasideda daugiau. Provanso rožinis primena žydintį vasaros sodą, o „Nero d'Avola“ iš Sicilijos ir „Garnacha“ iš Aragono į puokštę įneša prinokusių uogų, prieskonių ir saulėje įkaitusios žemės. Galiausiai – „Moscato d'Asti“: lengvas, saldus ir putojantis, tarsi paskutinis vasaros desertas.

Šiemet Žolinės puokštę siūlome skinti ne laukuose, o taurėse. Vienoje – žolė, kitoje – žiedai, trečioje – vaisiai, ketvirtoje – akmuo, o dar kitoje galbūt net kažkas, ką į puokštę dėtumėm kaip akcentą.

Juk Žolinė visų pirma yra apie vasaros derlių ir žmones, su kuriais juo dalijamės. O jei ant stalo telpa dvylika skirtingų vynų – tebūnie šiemet ir dvylikos taurių puokštė.