Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Vaisių ir uogų p. sausas
Stipraus skonio, vaisiškas, švelnus, sultingas, gaivus vynas pagamintas iš dvaro apylinkėse užaugintų uogų. Vynas, turintis tvirtą stuburą, nemažai taninų ir rūgšties, kuri puikiai integruojasi į likutinio cukraus glėbį, sukurdama jaukumo ir švelnumo pojūtį burnoje.
Likutinio cukraus kiekis: 26g/l.
Rūgšties kiekis: 9,3g/l.
Tiekti 16–18°C prie griliuje keptų šonkauliukų/dešrelių, mėsainių, kietesnių sūrių.
Rokiškio krašte, istorinėse sėlių žemėse, įspūdingo landšafto vietoje su dviem – Ilgio ir Apvalaso – ežerais, ant kalvos viršūnės, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. Ant kalno įkurdintam dvarui prigijo vokiškas pavadinimas Ilsen berg, reiškiantis Ilzės kalną.
Ilzenbergo dvarą kliudė 1655 m. prasidėjęs karas tarp Švedijos ir Rusijos. Apie tai byloja faktas, jog dvare būta trijų XVII a. patrankų, kurias 1926 m. Ilzenbergo dvaro savininkė Livija Emilija Dimšaitė padovanojo Kauno karo muziejui. Jų kopijos įkurdintos dvaro parke.
1863 m. dvarą nusipirko vokiečių kilmės inžinierius N. N. Fuchsas. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus, kurie išliko iš esmės nepakitę iki mūsų dienų. 1896 m. dvaro savininku tapo LDK bajoras Eugenijus Dimša kartu su žmona Livija Majoresku – garsaus Rumunijos veikėjo, buvusio šios šalies ministro pirmininko Tito Livijaus Majoresku dukra.
Kruopščiai surinkta Ilzenbergo dvaro istorija yra pateikta dvaro 500 metų jubiliejaus proga išleistoje knygoje „Lietuvos istorijos ženklai: Ilzenbergo dvaras – 1515–2015“.
Prabėgus 500 metų, dvaras sugrįžo prie savo istorinių šaknų. Tai vienintelis dvaras Baltijos šalyse bei vienas iš nedaugelio Europoje atgimęs ir ūkininkaujantis natūralios žemdirbystės principais. Dvare gaminami įvairūs maisto produktai. Dvaro parkas-muziejus ribojasi su ūkinės paskirties žemės sklypais, – jie nuo pavasario iki vėlyvo rudens džiugina ryškia žaluma ir kviečia pasisveikinti su netoliese gyvenančiomis avimis, vištomis, karvėmis.
Atstatyti visi istoriniai-muziejiniai akmens mūro statiniai. Ilzenbergo dvaro rūmai pasitinka prabangiai įrengtu eksterjeru ir interjeru. Išpuoselėtas 14 ha angliško tipo parkas, meniškos parko skulptūros, Meilės sala, 500 metų žaliuojantis, net 6,3 metrų apimties, Lietuvos valstybės saugomas, galiūnas Ilzenbergo dvaro ąžuolas.
Mokslininkų-selekcininkų pasiekimai sukūrė galimybes Lietuvoje atvirame lauke auginti vynmedžių veisles. Vaisiai tinka ir valgyti, ir vynui gaminti. Livonijos ordinas vynmedžius ir vyndarystės amatą į Baltijos šalis atvežė dar XIV a. XVI a. Livonijos valdomose žemėse vokiečių bajorų įkurtame Ilzenbergo dvare, pasodintas vynuogynas tapo vienu labiausiai į šiaurę nutolusiu vynuogynu po atviru dangumi visame pasaulyje. Pats šiauriausias — Sabilės vyno kalnas, įkurtas Abavės upės slėnyje Latvijoje ir įrašytas į Gineso rekordų knygą. Jis nuo čia nutolęs per 150 km. Panašiomis gamtinėmis sąlygomis kaip Ilzenberge vynuogės auginamos ir Šiaurės Amerikoje.2019 m. gegužės mėn. Ilzenbergo dvare įveistame 0,8 hektaro vynuogyne auga 1200 vynmedžių. Vieni nokins dvi mėlynų uogų veisles: Marquette, Frontenac, kiti — net keturias veisles žalsvų, gelsvų uogų: Frontenac blanc, St.Pepin, La Crescent, Adalmina. Vėsiam Lietuvos klimatui labiau tinka šviesiosios vynuogės. Didžioji dalis čia pasodintų vynmedžių veislių yra išvesta JAV selekcininkų. Kryžmindami klasikines europietiškąsias vynuogių veisles su vietinėmis, amerikiečių mokslininkai išvedė tokias, iš kurių galima pagaminti labai kokybišką vyną. Čia augančios veislės tinka Lietuvos gamtinėms sąlygoms ir gali atlaikyti net iki 35 laipsnių šaltį. Jos atsparios miltligei — ekologinio ūkininkavimo principais besivadovaujančiam Ilzenbergo dvaro ūkiui tai ypač aktualu.
Tai vienas šiauriausiai pasaulyje augantis dvaro vynuogynas. Vieną dieną atgims ir Livonijos dvaruose gyvavusi vyndarystės kultūra ir skliautiniuose rūmų rūsiuose bręs Ilzenbergo dvaro vynai.
