1–2 iš 2
'Bianchetta' – viena rečiausių ir įdomiausių Italijos baltųjų vynuogių, kuri vyno mylėtojams atveria duris į nepaliestus šios šalies kampelius. Nors po šiuo vardu slepiasi dvi skirtingos veislės (viena kilusi iš uolėtų Ligūrijos pakrančių, kita – iš Veneto regiono kalvų), jas vienija bendras bruožas: neįtikėtinas gaivumas ir elegancija. Šis baltasis vynas nėra skirtas demonstruoti jėgą. Jis pavergia savo subtilumu, traškia rūgštimi ir švelniais baltųjų gėlių bei citrusų aromatais. Tai idealus pasirinkimas tiems, kurie ieško autentiško, lengvo ir jūros vėju kvepiančio vyno, tobulai tinkančio karštai vasaros dienai ar lengvai vakarienei.
Putojantis sausas
Putojantis sausas
Vyno pasaulyje „Bianchetta“ (išvertus iš italų kalbos – baltutė) vardu vadinamos dvi skirtingos kilmės vietos vynuogės, turinčios savitą charakterį:
Ligūrija (Bianchetta Genovese): Šioje saulėtoje, jūros skalaujamoje pakrantėje (ypač Golfo del Tigullio zonoje) gimsta patys išraiškingiausi šios veislės vynai. Čia auganti vynuogė įgauna unikalų jūrinį charakterį. Vynai pasižymi išskirtiniu minerališkumu, druskingumu ir gaiva.
Venetas (Bianchetta Trevigiana): Šiaurės Italijoje, Veneto kalvose, ši vynuogė istoriškai atliko svarbų vaidmenį. Nors šiandien ji dažnai naudojama kaip pagalbinė vynuogė (kupažuojama su Glera gaminant „Prosecco“, kad suteiktų struktūros), geriausi vyndariai iš jos gamina ir 100 % rūšinius, itin švelnius, obuoliais kvepiančius ramiuosius ar putojančius vynus.
„Bianchetta“ yra neginčijamas pajūrio gastronomijos palydovas.
Jei ragaujate Ligūrijos Bianchetta Genovese, egzistuoja viena auksinė taisyklė – tai idealus vynas prie klasikinio Pesto padažo (Pesto alla Genovese). Vyno gaiva ir žolelių natos tobulai susilieja su baziliko ir česnako aromatais.
Šis vynas taip pat fantastiškai dera su lengvais jūros gėrybių užkandžiais, keptais kalmarais (fritto misto), šviežiomis daržovių salotomis bei minkštais, nebrandintais sūriais (pvz., rikota ar mocarela).
Ne, DNR tyrimai parodė, kad tai visiškai skirtingos vynuogių veislės. Jų panašus pavadinimas istoriškai kilo tiesiog dėl vizualinio uogų panašumo – abi jos pasižymi labai šviesia, beveik balta odele. Tačiau abiem būdingas lengvas kūnas ir ryški gaiva.
Istoriškai Bianchetta Trevigiana buvo vertinama dėl to, kad ji sunoksta anksčiau nei Glera ir pasižymi tvirtesne rūgštimi. Todėl vyndariai ją naudodavo kupažuose, siekdami suteikti putojančiam vynui daugiau struktūros, balanso ir atsparumo prastesniais derliaus metais.
Ne. Šio vyno esmė – jaunatviška energija, traškumas ir pirminiai vaisių bei gėlių aromatai. Geriausia šiais vynais mėgautis kuo šviežesniais, per pirmuosius 1–2 metus po derliaus nuėmimo, kol jie dar dvelkia pavasariu ir jūra.