1–1 iš 1
'Grenache Gris' – tai reta, paslaptinga ir be galo rafinuota „Grenache“ šeimos narė, kurią geriausi vyndariai laiko tikru Viduržemio jūros pakrančių lobiu. Ši vynuogė pasižymi unikalia, šviesiai pilkšva ar rožine uogų odele, kuri vynui suteikia ne tik ypatingo svorio bei tekstūros, bet ir subtilų vario atspalvį. Nors dažniausiai ji sutinkama Pietų Prancūzijos ir Ispanijos kupažuose, vienarūšis baltasis vynas iš „Grenache Gris“ yra vertinamas dėl savo šilkinio švelnumo, brandžių kaulavaisių aromatų ir elegantiško minerališkumo. Tai pasirinkimas ieškantiems vyno, kuris būtų kur kas turtingesnis ir kompleksiškesnis nei įprasti lengvi baltieji vynai.
Pastiprintas saldus
„Grenache Gris“ yra itin ištverminga veislė, kuri geriausiai jaučiasi ten, kur kitiems augalams būtų per karšta ir per sausa. Jos širdis plaka Pietų Prancūzijoje, ypač Langedoko-Rusijono regione.
Pačiose vertingiausiose augavietėse, kur vyrauja skalūno, kalkakmenio ar granito dirvožemiai, ši vynuogė parodo savo tikrąjį aristokratiškumą. Dažnai ji auginama iš senų vynmedžių, kurie užaugina itin mažą, bet neįtikėtinai koncentruotą derlių. Toks terroir leidžia vynui įgyti struktūrą bei sūrumo pojūtį, kuris idealiai subalansuoja natūralų vynuogės svorį ir alkoholio pojūtį.
Šis vynas pakeri ne rėksmingais aromatais, o savo gyliu ir evoliucija taurėje:
Dėl savo svorio ir kompleksiškumo „Grenache Gris“ puikiai dera su Viduržemio jūros regiono virtuve:
Nors jos genetiškai susijusios, „Grenache Gris“ uogos turi daugiau pigmento (pilkšvą odelę), todėl iš jų pagamintas vynas dažnai būna tekstūriškesnis, turi šiek tiek daugiau svario burnoje ir gali pasižymėti subtiliu vario spalvos atspalviu, kurio neturi Grenache Blanc.
Daugelį dešimtmečių „Grenache Gris“ buvo sodinama kartu su kitomis veislėmis ir naudojama tik kupažams. Tik neseniai vyndariai pradėjo vertinti ją kaip savarankišką žvaigždę, todėl 100 % „Grenache Gris“ vynų pasaulyje gaminama vis dar palyginti nedaug.
Dauguma jų skirti mėgautis jauni, tačiau geriausi pavyzdžiai iš senų vynmedžių augaviečių, brandinti ąžuolo statinėse, gali sėkmingai tobulėti butelyje 3–5 metus, įgaudami riešutiškų ir medaus natų.