1–0 iš 0
Grignolino – tai išskirtinė ir istoriškai svarbi Šiaurės Italijos (Pjemonto regiono) raudonųjų vynuogių veislė. Nors vyno spalva dažniausiai yra itin šviesi, primenanti tamsų rožinį, gomuryje jis nustebina tvirtais taninais, gaivia rūgštimi ir pikantiškais laukinių braškių, rožių bei baltųjų pipirų aromatais. Tai idealus pasirinkimas ieškantiems elegantiško, lengvo kūno, bet tvirto charakterio raudonojo vyno.
Skaityti daugiauPjemonte, kur dominuoja sunkieji Nebbiolo ir Barbera vynai, Grignolino užima gaivios, kasdienės alternatyvos vietą. Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į apeliaciją.
Aukščiausios kokybės ir autentiškiausi šios veislės vynai atkeliauja iš dviejų pagrindinių Pjemonto zonų: Grignolino d'Asti bei Grignolino del Monferrato Casalese. Abu šie stiliai pasižymi traškumu, tačiau Monferrato zonos vynai dažnai turi šiek tiek daugiau prieskoniškumo ir struktūros. Šie vynai beveik niekada nemato ąžuolo statinių, todėl visada džiugina švariu ir nemaskuotu uogų profiliu.
Dėl savo aukštos rūgšties ir kietokų taninų, Grignolino puikiai valo gomurį ir reikalauja riebesnių užkandžių. Jis nepriekaištingai dera su klasikiniais itališkais mėsos gaminiais (saliamiu, Prosciutto), riebesne žuvimi, kepta vištiena bei įvairiomis picomis. Šį raudonąjį vyną rekomenduojama patiekti šiek tiek atvėsintą (14–15 °C).
Veislės pavadinimas kildinamas iš Pjemonto dialekto žodžio „grignole“, kuris reiškia vynuogių sėklas (kauliukus). Šios vynuogės išsiskiria tuo, kad turi kur kas daugiau sėklų nei įprastai (dažnai 3–4 vienoje uogoje). Būtent iš šių kauliukų gamybos metu išsiskiria gausūs taninai, nors pati plona uogos odelė vynui suteikia tik labai šviesią, granatinę spalvą.
Paprastai ne. Grignolino geriausia gerti jauną (per 2–4 metus nuo derliaus nuėmimo), kai jo pavasariški gėlių, braškių ir pipirų aromatai yra patys ryškiausi. Su laiku šis trapumo ir griežtumo balansas vyne išnyksta, ir jis praranda savo unikalų žavesį.
