1–9 iš 9
'Palomino' (arba Palomino Fino) – unikali Ispanijos baltoji vynuogė, neatsiejama nuo legendinių Chereso (Sherry) vynų. Nors įprastai iš jos gaminamas ramus baltasis vynas yra gana neutralus ir švelnus, „Palomino“ tampa tikra drobe vyndariams, kuriančiems ilgaamžius spirituotus vynus. Dėl ypatingo brandinimo po mielių sluoksniu (flor) arba oksiduojant ąžuolo statinėse, ši vynuogė neatpažįstamai transformuojasi. Taurėje ji gali atskleisti viską: nuo sūraus vandenyno brizo, žaliųjų obuolių ir ramunėlių iki gilių skrudintų graikinių riešutų, tabako bei odos aromatų. Tai pasirinkimas ieškantiems intelektualaus, ilgaamžio ir neprilygstamo gastronominio vyno.
Pastiprintas sausas
Pastiprintas sausas
Pastiprintas sausas
Pastiprintas sausas
Baltasis sausas
Pastiprintas sausas
Pastiprintas sausas
Pastiprintas sausas
Beveik visi pasaulio „Palomino“ vynuogynai susitelkę Pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, garsiajame „Sherry trikampyje“ (tarp Jerez de la Frontera, Sanlúcar de Barrameda ir El Puerto de Santa María).
Šios vynuogės sėkmės paslaptis – Albariza. Tai akinančiai baltas, kreidingas dirvožemis, kuris sugeria žiemos lietų ir išlaiko drėgmę karštomis, sausomis vasaromis. Būtent šis dirvožemis suteikia „Palomino“ vynams tą garsųjį minerališkumą ir eleganciją.
Iš „Palomino“ gaminamas Cheresas laikomas vienu universaliausių gastronominių vynų pasaulyje.
Fino ir Manzanilla stiliai yra tobuli aperityvai. Jie stebuklingai dera su ispaniškais tapas: sūdytomis migdolų sėklomis, žaliomis alyvuogėmis, Jamón Ibérico kumpiu bei šviežiomis jūros gėrybėmis (ypač austrėmis ir keptais kalmarais).
Amontillado ir Oloroso (oksiduoti stiliai) yra galingesni ir puikiai tinka prie sodrių mėsos troškinių, brandintų sūrių, ant grotelių keptų grybų ir net sudėtingų artišokų ar šparagų patiekalų, prie kurių įprasti vynai nedera.
Nors istoriškai beveik visas derlius keliaudavo į Chereso gamybą, pastaraisiais metais regione vyksta revoliucija. Naujosios kartos vyndariai gamina ir nespirituotus, sausus, terroir atspindinčius „Vinos de Pasto“ baltuosius vynus, kurie džiugina minerališkumu ir subtilumu.
„Flor“ – tai natūralus vietinių mielių sluoksnis, kuris susidaro statinės paviršiuje brandinant vyną. Jis apsaugo vyną nuo deguonies ir „suvalgo“ likusį cukrų bei gliceriną, palikdamas vyną itin sausą, traškų ir suteikdamas jam unikalių mielinių, riešutinių kvapų.
Biologiškai brandintus, gaivius Fino ir Manzanilla vynus būtina patiekti gerai atšaldytus (apie 7–9°C). Tuo tarpu oksiduotus Amontillado ir Oloroso geriausia ragauti šiek tiek šiltesnius (12–14°C), kad pilnai atsiskleistų jų sudėtingas aromatas.