1–0 iš 0
Schioppettino, vietinių dar vadinama „Ribolla Nera“, yra viena didžiausių Šiaurės Italijos (Friuli-Venezia Giulia regiono) vyndarystės paslapčių. Šis vidutinio kūno raudonasis vynas stulbina savo aromatine puokšte, kurioje persipina žibuoklių, laukinių gervuogių ir intensyvios šviežiai grūstų juodųjų pipirų natos. Tai nepaprastai elegantiškas, aukšta rūgštimi pasižymintis vynas atradimų ieškotojams.
Skaityti daugiauKadangi veislė auga labai apribotoje teritorijoje (daugiausia aplink Prepotto kaimelį), vynų pasiūla nedidelė, tačiau kokybės standartas čia išlaikomas ypač aukštas.
Geriausi Schioppettino vynai dažniausiai brandinami didelėse senose ąžuolo statinėse (botti). Tai leidžia vynui mikrodeguonuotis ir sušvelninti jo natūraliai aukštą rūgštį bei ryškius taninus, tuo pačiu neužgožiant subtilaus pipiriškumo vanilės natomis. Plieno talpose brandinti variantai bus lengvesni ir dar labiau orientuoti į traškius raudonuosius vaisius.
Ryškus pipirinis charakteris padaro šį vyną tobulu partneriu mėsiškai gastronomijai. Jis neįtikėtinai gerai dera su žvėrienos (šernienos, elnienos) troškiniais, orkaitėje kepta aviena su žolelėmis, pipiriniu jautienos kepsniu bei stipraus skonio brandintais sūriais (pvz., Montasio).
Schioppettino vynuogėse yra labai aukšta cheminio junginio, vadinamo rotundonu (rotundone), koncentracija. Tas pats organinis junginys natūraliai randamas juoduosiuose pipiruose ir rozmarinuose. Būtent dėl šios priežasties pipirinis kvapas vyne yra visiškai natūralus vynuogės genetikos, o ne vyndario įsikišimo ar ąžuolo statinių rezultatas.
XIX amžiaus pabaigoje filokseros epidemija sunaikino didžiąją dalį Friulio vynuogynų. Po epidemijos regiono ūkininkai nusprendė masiškai persodinti vynuogynus populiaresnėmis, pelningesnėmis tarptautinėmis veislėmis (Merlot, Cabernet Franc). Schioppettino buvo laikoma išnykusia iki pat 1970-ųjų, kuomet entuziastingi vietos vyndariai Prepotto komunoje atrado vos kelis išlikusius senus vynmedžius ir pradėjo sėkmingą veislės atgaivinimo programą.