Elitinis putojantis vynas – ne vien tik Šampanėje!

Be abejonės, žinomiausias putojantis vynas yra šampanas. Tačiau jo skonį formuojantis klasikinis metodas taikomas ir kitur. Štai net ir toje pačioje Prancūzijoje esama ne kilniojoje Šampanėje užgimusio itin kokybiško putojančio vyno, kukliai vadinamo kremanu. Italija puikuojasi aristokratiškąja frančiakorta, o štai Katalonijos vyndariai kasmet demonstruoja, kad jų kava gali skoniu lygiuotis į geriausio putojančio vyno elitą. Tad koks gi tas kitas, ne Šampanėje užgimęs, putojantis vynas?

Prancūzija

Crémant (liet. „kremiškas“) nuo seno vadintas šiek tiek mažesnio slėgio putojantis vynas, kuris burnoje atrodydavo minkštesnės ir kremiškesnės tekstūros nei įprastas putojantis vynas. O dabar taip vadinamas ne Šampanėje klasikiniu būdu gaminamas putojantis vynas. Įdomu, kad visos kremano apeliacijos taip pat turi griežtus vyndarystės įstatymus, panašius į šampano: derlius turi būti skinamas tik rankomis, pats vynas su mielėmis butelyje turi bręsti mažiausiai devynis mėnesius. Kadangi kremanai gaminami skirtinguose regionuose, tad ir jų skonį formuoja skirtingos tiems regionams būdingos vynuogės. Vynmedžių derlingumas taip pat ribojamas pagal regiono taisykles. Skonis dažniausiai atspindi kilmės vietos bei ten augančių vynuogių savybes: Elzaso kremanas bus vaisiškai prieskoningas ir sirpaus skonio, o štai putojantis vynas iš Luaros žemumos dažniausiai kvepia citrusais, ramunėlėmis ir medumi. Prancūzijoje išskiriamos aštuonios putojančio vyno apeliacijos, turinčios kremano pavadinimą: Crémant d'Alsace (Elzasas), Crémant de Bordeaux (Bordo), Crémant de Bourgogne (Burgundija), Crémant de Die (Ronos slėnis), Crémant du Jura (Jura), Crémant de Limoux (Langedokas-Rusijonas), Crémant de Loire (Luaros žemuma), Crémant de Savoie (Savoja).

Italija

Italijos putojantis pasididžiavimas, žinoma, yra frančiakorta. Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione, esančios teritorijos vyno kokybe stebėjosi dar Plinijus Senasis, o rašytiniuose šaltiniuose Franzacurta minima nuo XIII amžiaus. Tiesa, frančiakortos pavadinimas ant butelio pirmąsyk užrašytas tik 1957-ais metais. Praėjus vos dešimtmečiui apeliacijai buvo suteiktas DOC statusas, o 1995-ais metais ir pats kilniausias – DOCG. Tai yra vienintelis itališkas vynas, kuriam neprivaloma deklaruoti savo DOCG statuso specialiu žymėjimu (lygiai tokią pat išskirtinę teisę turi ir šampano gamintojai Prancūzijoje). Mineralų ir kalkingo žvyro gausiame dirvožemyje sirpsta ‘Chardonnay‘, ‘Pinot Nero‘ ir ‘Pinot Bianco‘ vynuogės. Vos 2200 hektarų apimančioje apeliacijoje vyndarystės taisyklės ne švelnesnės (o kai kuriais atvejais net griežtesnės) nei Šampanėje. Frančiakorta net 18 mėn. ( Riserva – 60 mėn.) privalo būti brandinama su mielėmis butelyje. Vynas dažniausiai kvepia obuoliais, citrusais, skrudintais žemės riešutais ir šviežiu pusryčių skrebučiu. Gomuryje sodrus ir kremiškas, su ilgai išliekančiu vaisių ir mineralų skoniu. Žinoma, Italijoje klasikiniu būdu gaminamas ne vien tik vynas iš Frančiakortos. Kitose vietose tokiu būdu pagamintas itališkas putojantis vynas žymimas „Metodo Classico“.

Ispanija

Cava – tai gėrimas, kurio purslais nutaškyti kone visų ispaniškųjų tapas restoranėlių barai. Tik klasikiniu, Šampanėje ištobulintu būdu pagamintas vynas gali būti taip vadinamas. Beveik visas kilnusis Ispanijos putojantis vynas pagaminamas Katalonijos Penedeso dalyje, kur vyrauja nederlingas, drėgmės beveik visiškai nesulaikantis, kreidinių nuosėdų dirvožemis. Įprastai kava gaminama iš negausų derlių duodančių ‘Perellada‘, ‘Macabeo‘, ir ‘Xarello‘ vynuogių mišinio. Tačiau kartais įmaišoma ir prancūziškųjų ‘Chardonnay‘ vynuogių. Tiesa, taip pat apeliacijoje leidžiamos ir ‘Pinot Noir‘, ‘Garnacha‘, ‘Monastrell‘ ir ‘Trepat‘ vynuogės. Po antrinės fermentacijos butelyje kava dar mažiausiai 9 mėn. brandinama kartu su mielių nuosėdomis. Tiesa, Reserva kavai nurodomas mažiausiai 15 mėnesių brandinimas, o Gran Reserva – 30 mėnesių. Įprastai kavos aromatas mena abrikosus, obuolius, citrusinius vaisius, medų ir duonos skrebutį bei riešutus. Skonis kremiškos tekstūros, vaisiškas, švelnesnės nei šampano rūgšties. Pastaruoju metu Katalonijos vyndariai džiaugiasi vis didesne kavos sėkme užsienio rinkose.

Kokybiško klasikiniu būdu pagaminto vyno galima aptikti ir Vokietijoje bei Austrijoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, JAV bei Argentinoje – beveik visur, kur gaminamas vynas. Viso pasaulio vyndariai vis drąsiau taiko brangius vyndarystės būdus, naudoja itin mažo derlingumo vynmedžių uogas ir visaip kitaip siekia aukštos kokybės. Žinoma, drauge su kokybe kyla ir kaina. Tačiau galbūt tai visiškai priimtina, jei gėrimo kokybė to verta.

Petras Jarašūnas