Kodėl verta pamėgti Austrijos vyną

Apie ekologiją, kaip motyvą pirkti austrišką vyną, neverta nė rašyti: biodinamikos tėvo Rudolfo Steinerio tėvynėje 30 proc. vynuogynų prižiūrimi nenaudojant chemikalų. Mūsų lentynose vynas iš „Wimmer Czerny“, „Jurtschitsch“, „Meinklang“ vyninių yra ne tik ekologiškas, bet ir biodinamiškas, pagamintas laikantis kai kurių natūraliojo vyno gamybos  principų.

Kiekviena Austrijos vyninė turi šeimininką – tikrą žmogų, kurio vardas užrašytas ant etiketės. Kad tai yra tikra dovana gero vyno mėgėjui, įrodo Pjemonto, Burgundijos, pastaruoju metu ir Šampanės regionų, kuriuose įdomiausius vynus daro šeimos valdomos vyninės, sėkmė. Žmogaus padarytą vyną gerti įdomu, vis dėlto antrą butelį perkame ne dėl vardo, o dėl harmoningo, ilgai trunkančio, kompleksiško vyno skonio. Austrijos vynas kaip tik toks ir yra.

Šalyje auginama nedaug, tačiau puikiai prie vietinio klimato ypatumų prisitaikiusių vynuogių. Klimato požiūriu Austriją galima padalinti į tris dalis su Viena viduryje.  Į šiaurę ir vakarus nuo Vienos – Žemutinė Austrija (Niederosterreich), kur daromas geriausias baltasis vynas, nes tai vėsaus klimato zona. Prie Vengrijos sienos – šiltesnis Panonijos lygumos poveikis, todėl čia geriausias raudonasis ir saldusis vynas. O Štyrija šalies pietuose yra veikiama švelnaus Viduržemio jūros klimato, čia gaminamas įspūdingas „Sauvignon Blanc“.

Baltasis – visada gaivus ir minerališkas

Žemutinėje Austrijoje gaminamas baltasis vynas yra gaivus, vaisiškas ir prieskoniškas. Nors čia dominuoja vos dvi vynuogių veislės ‘Riesling‘ ir ‘Gruner Veltliner‘, tačiau kiekvienas miestelis turi savitą stilių, kurį lemia dirvožemis, šlaitų statumas ir klimatas.

Toliausiai vakaruose – Vachau regionas, kur statūs pietiniai į Dunojų nukreipti šlaitai su plonu dirvožemio sluoksniu ant uolinio pagrindo, neretai sutvirtinti terasomis. Skurdžiame dirvožemyje geriausiai auga ‘Riesling‘.  Žemiau, kur ledynmečio vėjai sunešė šiek tiek lioso, pasodinta ‘Gruner Veltliner‘. Iš geriausių, labiausiai sunokusių vynuogių daromas „Smaragd“ kategorijos vynas. Mūsų asortimente Vachau regionui atstovauja legendinis „Emerich Knoll“. Jo atsivežame kartą per metus, rudenį, nes Lietuvai skiriamos vos keliasdešimt dėžių.  Todėl, pamatę naują derlių, nepraleiskite progos įsigyti ir per didžiąsias šventes paragauti nektarą primenančio vyno, kuriame gaiva suderinta su prinokusiais baltais vaisiais, tyrumas ir lengvumas – su koncentracija ir ilgai burnoje išliekančiu skoniu.

Kremstalio komunoje yra Heiligenštainas – Vachau nenusileidžiantis, pietinės ekspozicijos kalnas, nuo kurio į Lietuvą atkeliauja Jurtschitschių šeimos padarytas „Riesling“. Tačiau dar populiaresnis – kasmet vis nauja linksma etikete pasipuošiantis „Gruve“. Jis simbolizuoja Austrijos baltojo vyno vartojimo būdą – saulėtą vasaros dieną su salotomis, žuvimi, vištiena ar garsiuoju Vienos šniceliu. Baltojo vyno iš Austrijos vežamės daug (be minėtųjų, dar „Salomon“, „Wimmer-Czerny“, „Meinklang“), nes jis dėl vėsių naktų labai gaivus, tačiau drauge išraiškingo skonio, beveik niekada nebrandintas ąžuolo statinėse, taigi universalus ir puikios kokybės.

Raudonasis – tyras ir energingas

Tie, kas nepratę prie raudonojo vyno taninų, neretai savo vyno kelionę pradeda nuo švelnaus „Pinot Noir“. Tačiau austriškų raudonųjų vynuogių ‘Zweigelt‘ ir ‘St. Laurent‘ vyno skonis toks pat švelnus. ‘Zweigelt‘ tarpsta piečiausiame Žemutinės Austrijos regione Karnuntume, kuriame garsėja Gerhardas Markowitschius, beje, darantis ir vieną geriausių šalies „Pinot Noir“. Karnuntumo regiono vynas unikalus visos Europos mastu – jame dera labai vaiskus raudonų uogų vaisiškumas, sodrus nokumas su gaivumu ir vidutiniais taniniais. Toks vynas, kol jaunas, tiesiog skanus, tačiau labai tauriai ir bręsta. Nežinau geresnio vyno užsigerti makaronams su pomidorų padažu ar kiaulienos kepsniui.

Visgi didžiąja raudonojo vyno sostine laikomas Austrijos rytuose, prie Vengrijos sienos, esantis Burgenlandas. Čia svarbiausia vynuogė ‘Blaufrankish‘ su kiek rimtesniais taninais ir tamsiais žemiškais aromato tonais. Jos vynas tik gerėja brandinamas ąžuolo statinėje, o vėliau butelyje, bei tinka su sodraus skonio mėsos patiekalais. Norėdami išgerti gana taniniško, bet vis tiek išlaikančio gaivumą, ne itin sodraus vyno, ieškokite juodai raudonos „Pockl“ vyninės etiketės.

„Kracher“ – saldžiojo vyno sinonimas

Ponas Pilkasis Kekeras nenuvilia niekada. Šiek tiek kilniojo puvinio jaučiasi net Gerhardo Kracherio padarytame 80 g/l cukraus turinčiame Auslese, o Beerenauslese vyne aptiksime  140 g/l cukraus,  t. y. daugiau nei „Chateau d’Yquem“. Kasmet Lietuvos vyno čempionate nugali kuris nors iš „Kracher“ Trockenbeerenauslese vynų, kuriame saldumas viršija 200 g/l. „Kracher“ tapo saldaus vyno sinonimu ne tik mūsų parduotuvėje. Vyno ir desertų derinių čempionate vienas jo vynų pasirodo visada, o 2014 metais raudonasis saldus „Zweigelt Auslese“ tapo čempionu. Jis buvo priderintas prie šefo Gasparo Fernandeso paruoštos ožkos pieno panakotos su burokėlių ir juodojo šokolado kremu. 2012 m. čempionate nugalėjo „Time“ restorano komanda, priderinusi prie „Kracher Auslese 2010“ desertą „Vėlyvasis skynimas“.

Rudens rūkais pasidengiančios seklaus Noizydlio ežero pakrantės yra tobula vieta užsiveisti kilniajam puviniui, kuris paspartina vynuogių uogų džiūvimą ir suteikia papildomų medaus, džiovintų abrikosų ir vaistažolių aromatų, be kurių gero saldaus vyno neįmanoma įsivaizduoti. Todėl Austrija su savo saldžiu vynu užima garbingą vietą Soterno, Tokajaus, Mozelio, Luaros – geriausių pasaulyje saldaus vyno regionų – kompanijoje.

 Arūnas Starkus