Sicilija – ne tik Etnos ugnikalnio papėdės

Pagalvojus apie Italijos pietus, akyse išnyra saulėtoji Sicilija, arba, kaip sako vietiniai, Sičilija. Vyno pasaulyje ši sala dažniausiai siejama su Etnos ugnikalnio papėdėmis ar marsalos vynu. Garsūs prekiniai ženklai – „Planeta“, „Terre Nere Etna“, „Gaja“ – ir britų po pasaulį išplukdyta marsala padėjo suformuoti mūsų suvokimą apie tai, kas yra Sicilija ir kokie vynai jai būdingi.  

Tačiau Sicilija – tai kur kas daugiau. Vakarinėje ir pietinėje salos dalyse veikia daug jaunų vyndarių bei šeimos ūkių, kai kurių istorijos siekia net keturiolika kartų. Čia puoselėjamos vietinės vynuogių veislės, o vyndariai stengiasi priminti pasauliui, koks įvairialypis ir netikėtas gali būti Sicilijos vynas, ypač tuose regionuose, kurie nutolę nuo vulkano šlaitų.  

Pavyzdžiui, „Cerasuolo di Vittoria“ – vienintelis DOCG statusą turintis Sicilijos vynas žavi savo lengvumu, vaisiškumu ir balansu, gimstančiu iš ‘Frappato’ ir ‘Nero d’Avola’ vynuogių sinergijos. O štai Menfio ir Trapanio regionuose šeimos vyno ūkiai eksperimentuoja su jūros vėjų glostomais šlaitais ir turtingais molio dirvožemiais, suteikiančiais vynams subtilaus minerališkumo bei sūrumo natų.  

Desertiniai vynai taip pat nesibaigia ties marsala (pastiprintas saldus arba sausas vynas). Pietuose, Pantelerijos saloje, iš ’Zibibbo’ (Aleksandrijos muskato) vynuogių gaminamas „Passito di Pantelleria“ – saulėje išdžiovintos uogos sukuria skonį, kuriame dera intensyvumas ir elegantiškas rūgšties bei saldumo balansas. ‘Malvasia’ veislė, ypač Lipario salose (Isole Eolie), pasitelkiama tiek sausiems, tiek saldiems vynams kurti.  

Daugelis vyndarių čia renkasi ekologišką (retkarčiais – biodinaminį) ūkininkavimą, pabrėždami ryšį su žeme ir mikroklimatu. Vitorijos, Menfio, Trapanio regionuose atgimsta senosios vynuogės ‘Frappato’, ‘Perricone’, ‘Grillo’, ‘Inzolia’, kurios dėl savo subtilumo ir kompleksiškumo vis dažniau traukia tiek someljė, tiek vyno entuziastų dėmesį. Biodinaminį ūkininkavimą vyndariai renkasi dėl pasaulėžiūrinių klausimų, ypač svarbus tvarumo siekis ir noras žemei grąžinti daugiau, nei iš jos paimama bei palikti ją gyvą ateities kartoms.  

Dar vienas mitas – burbuliukai. Italija dažnai siejama tik su proseku ir Charmat metodu, bet tai paviršutiniškas požiūris. Sicilijoje galima atrasti kompleksiškus, tradiciniu ar senoviniu (ancestral) (pétillant naturel) metodu pagamintus putojančius vynus – su mielinės duonos, riešutų, kaulavaisių natomis, kurie atveria visai kitokį salos vyndarių požiūrį į putojančio vyno pasaulį.  

Kitaip tariant, Sicilija – tai ne vieno vyno ir vieno skonio sala, tai visas skonių salynas. Etna išgarsino salą, o jos regionai suteikia balsą senosioms vynuogių veislėms, šiuolaikiškoms interpretacijoms ir tvariam vyno meistriškumui.  

Ernesta Palubinskienė  
Po kelionės kartu su „Sicindustria“ (Europos įmonių tinklo partneriu Sicilijoje)