Jūros skonis vyne (tęsinys)

Iš vakarų į Europą keliauja ciklonai, gausiai laistydami vynuogynus. Lietingų pakrančių vynai neretai turi mažiau alkoholio, daugiau rūgšties ir nėra itin koncentruoti. Tačiau dėl didėlesnio derlingumo jų kaina mažesnė. Ragaukite „Vinho Verde“ iš Šiaurės Portugalijos ar „Muscadet de Sevre et Maine“ iš Prancūzijos Luaros slėnio. Tai gaivūs, lengvi vynai. Idealiai dera su austrėmis, salotomis.  

Žalia, nes rūkas atslenka iš Ramiojo vandenyno pakrančių 

Jei jūra vėsi, o žemynas šiltas, pakrantėje susidarys rūkas. Jis kone kiekvieną dieną slenka nuo Ramiojo vandenyno į Kalifornijos slėnių gilumą. Napos, Sonomos pradžioje jis sklaidosi tik vidurdienį, Centrinėje Kalifornijos pakrantėje užsibūna iki 10–11 val. ryto. Todėl būna vėsu, vynuogės negauna tiesioginių saulės spindulių ir neskuba nokti. Todėl pakrančių vynas net ir šilto klimato zonose gali būti labai gaivus, kvepėti geltonosiomis ir žaliosiomis citrinomis, žaliais obuoliais. Jei čia daromas raudonasis vynas, jame bus mažiau alkoholio, iš jo sklis samanų, žalių alyvuogių, eukaliptų aromatai.  

Jūros vanduo antikinės Graikijos ir Romos imperijos vyndarystėje 

Apie tai, kad į vyną pildavo jūros vandens, rašė antikos istorikas Plinijus Vyresnysis ir Romos imperijos žemės ūkio specialistas LuciusModeratusColumella. Pirmieji Graikijos rašytiniai šaltiniai mini Koso salą. Vanduo skiedimui buvo semiamas toliau nuo kranto, ramioje jūroje. Sūrus vanduo padėdavo vynui išlikti ilgiau nepakitusiam (kaip nutinka, kai konservuojame daržoves). Taip pat reikia turėti omenyje, kad vynas buvo skaninamas medumi, vaisiais, taigi dažniausiai būdavo saldus. 

Su Jūros diena! 

 „Vyno klubo“ komanda