Prekės išvaizda gali skirtis nuo matomos nuotraukoje.
Baltasis sausas
Ribotos gamybos (vos 0,42 ha ploto vynuogyno) Chassagne-Montrachet Premier Cru „Chardonnay“ išraiška, atskleidžianti šios vietovės charakterį – minerališkumą, tekstūros gylį ir ilgą vystymosi potencialą. Vynas kuriamas laikantis ekologinės žemdirbystės principų, siekiant kuo tiksliau perteikti konkretaus sklypo terroir savitumą.
Taurėje atsiveria kompleksiškas aromatas, kuriame dera prinokusių baltųjų vaisių, gėlių ir subtilių minerališkų natų derinys. Burnoje vynas pasižymi turtinga tekstūra ir koncentracija, tačiau išlaiko būdingą Chassagne-Montrachet gaivą bei balansą. Poskonyje atsiskleidžia ilga minerališka, lengvai sūroka linija, suteikianti vynui papildomo gylio ir elegancijos.
Vynuogės auginamos molio ir kalkakmenio dirvožemiuose, o sklypo vynmedžiai pasodinti 1956, 1988 ir 2003 metais. Vynuogynas įsikūręs tiesiai virš garsiojo Premier Cru „Les Vergers“, o ši lokacija suteikia „Chardonnay“ vynui gaivos, minerališkumo ir tikslios struktūros.
Derlius skinamas rankomis, kruopščiai atrenkant uogas jau vynuogyne. Vynas 12 mėnesių brandinamas 350 litrų prancūziško ąžuolo statinėse, iš kurių apie 15 % yra naujos. Prieš išpilstymą vynas dar 4–6 mėnesius ilsisi nerūdijančio plieno talpose.
Bruno Colin – Chassagne-Montrachet vyndarių šeimos tradicijų tęsėjas, 2004 m. įkūręs nuosavą ūkį po Michel Colin šeimos valdų padalijimo. Daugiau nei dešimtmetį dirbęs šeimos ūkyje, jis pasirinko kryptį, paremtą tiksliu kiekvieno Burgundijos klimato charakterio perteikimu, o ne vieningu vyno stiliumi.
Šiandien Domaine Bruno Colin valdo 8,55 ha vynuogynų prestižiškiausiose Côte de Beaune apeliacijose – Chassagne-Montrachet, Puligny-Montrachet, Saint-Aubin, Santenay ir Maranges. Ūkio asortimente – net 19 apeliacijų, tarp jų aštuoni Chassagne-Montrachet Premier Cru bei Grand Cru vynai: Bâtard-Montrachet, Chevalier-Montrachet ir Corton-Charlemagne. Tokia vynuogynų įvairovė leidžia tiksliai atskleisti net ir nedidelius skirtingų Burgundijos terroir skirtumus.
Vynuogynuose taikomi biologinei žemdirbystei artimi principai: dirvožemis dirbamas mechaniškai, ribojamas derlingumas, o sprendimai priimami atsižvelgiant į konkretaus derliaus sąlygas. Ūkio filosofija remiasi įsitikinimu, kad vyno kokybę pirmiausia lemia vynuogynas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas dirvožemio gyvybingumui ir terroir raiškai.
Derlius skinamas rankomis. Baltieji vynai fermentuojami 350 litrų ąžuolo statinėse su mielėmis, naudojant apie 15 % naujo ąžuolo, po to dar 3–6 mėnesius brandinami nerūdijančio plieno talpose. Raudonieji vynai fermentuojami kontroliuojamos temperatūros talpose ir apie 12 mėnesių brandinami prancūziško ąžuolo statinėse, iš kurių maždaug ketvirtadalis yra naujos. Toks požiūris leidžia išlaikyti vaisiaus grynumą, minerališkumą ir aiškią kiekvieno klimato tapatybę, neleidžiant ąžuolui pernelyg dominuoti vyne.
