Poetas ir vyno konsultantas Mantas Balakauskas bei jo nauja knyga „Ferrum“

Kartais žmonės kalba keliomis kalbomis vienodai natūraliai. Net jei vieną jų - vynas, o kita - poezija. 

Būtent taip, atvirai ir spalvingai, kalba mūsų vyno konsultantas ir vyno prenumeratos „Lašas jūroje“ autorius Mantas Balakauskas, kątik išleidęs poezijos knygą „Ferrum“. Patirti Manto poeziją galite perskaitę jo knygą, o išgirsti jo vyno kalbą - užsukę į Vyno klubą Vilniuje. 

Artimesnei pažinčiai su Manto kūrybiniu pasauliu, uždavėme jam keletą klausimų.

Kaip atpažįsti, kad eilėraštis „subrendo“ – kaip vynas? Kada jauti, kad tai jau finalinė teksto versija?

Kai atrodo, kad išpildžiau visus uždavinius, kuriuos norėjau. Kai turinys, melodija ir ritmas yra arčiausiai to, kaip įsivaizduoju. Žinoma, šimtu procentų neįmanoma įgyvendinti, bet kuo arčiau – tuo geriau.

Būna, kad eilėraštis kaip vynuogės pernoksta ir nepavyksta jo išpildyti, būna, kad eilėraščio vynuoges nuskinu per anksti ir tekste kažko trūksta, neatitinka vizijos. Būna, eilėraštis pavyksta nepaisant visų šių situacijų.

Ar turi kokią „asmeninę“ vyno asociaciją, kuri vis pasirodo tavo tekstuose? Spalva, metų laikas, vieta…?

Esu parašęs keletą eilėraščių naudodamas vyną kaip metaforą, bet bendrai vyno asociacijas labiau taikyčiau autoriui, kuris rašo eilėraščius. Kokios sąlygos lėmė, kad jis vienaip ar kitaip rašo bei galvoja. Poetas kaip dirvožemis, terroir aplinkybės, kalba kaip vynuogės, eilėraštis kaip vynas. Žinoma, tai žaidimas, bet man gražu.

Vyne ir tekstuose, kas tau įdomiau – aiškumas ir tiesmukumas ar subtilumas ir paslaptis?

Vyne man patinka, kai vyndarys įgyvendina tai, ką jis siekė įgyvendinti, nepaisant aplinkybių. Jei tai man pavyksta perprasti, tada ir vynas gula arčiau širdies. Dėl eilėraščių...nėra temų, kurių vengčiau, bet yra temų, kurios man gali būti neįdomios. Tad ar eilėraštis aiškus, tiesmukas ar subtilus priklauso nuo užmojo. Kaip ir su vynu.

Paderink vyną prie savo poezijos – kokią taurę rekomenduotum žmogui, pirmą kartą atsiversiančiam tavo knygą?

Nors pats turbūt labiausiai mėgstu Bordo, tačiau nemanau, kad prie manosios poezijos tiktų. Siūlyčiau išbandyti Šiaurės Roną. Jiems, kaip ir mano tekstams, reikia šiek tiek laiko, kad iki galo atsiskleistų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šiurkštoki, bet ten yra subtilumo, jėgos ir svarumo.

Kalbino Viktorija Petrošiūtė

Mantas Balakauskas ir jo naujoji knyga „Ferrum“