1–1 iš 1
Nors „Muscat de Frontignan“ (viena iš kilmingiausių muskato šeimos atšakų) kilusi iš Prancūzijos, savo didžiausią istorinę šlovę ji pasiekė kitame pasaulio krašte – Pietų Afrikos Respublikoje. Būtent iš šios vynuogės vaizdingame Konstantijos (Constantia) slėnyje gimsta legendinis „Vin de Constance“ (kurį šiandien atkuria garsusis „Klein Constantia“ ūkis). Tai skystasis auksas, kuriuo XVIII–XIX a. mėgavosi Europos karaliai, rašytojai (nuo Ch. Dickenso iki J. Austen) ir net pats Napoleonas Bonapartas tremtyje. Taurėje šis išskirtinis baltasis desertinis vynas sprogsta apelsinų marmelado, imbiero, laukinio medaus ir abrikosų aromatais. Tai ne tiesiog saldus vynas – tai gyva, neįtikėtinai gaivi ir ilgaamžė pasaulio vyno istorija.
Saldusis saldus
Konstantijos slėnis, esantis netoli Keiptauno, pasižymi idealiu vėsiu jūriniu klimatu, kurį formuoja Atlanto ir Indijos vandenynų srovės. Būtent čia XVII a. pabaigoje pasodinti „Muscat de Frontignan“ vynmedžiai davė pradžią vienam garsiausių pasaulio saldžiųjų vynų. Nors XIX a. pabaigoje filokseros epidemija šią gamybą sunaikino, 1980-aisiais „Klein Constantia“ ūkis atgaivino istorinį receptą. Šiandien iš vėlyvojo skynimo, saulėje natūraliai apvytusių „Muscat de Frontignan“ uogų gaminamas vynas vėl stebina pasaulio kritikus ir kolekcionierius.
Dėl savo gaivios rūgšties ir kompleksiško saldumo, „Muscat de Frontignan“ iš Konstantijos yra nepaprastai universalus gastronomijoje. Klasikinis, aristokratiškas derinys – tai antčių kepenėlių paštetas (Foie gras) arba intensyvūs mėlynojo pelėsio sūriai (pvz., Roquefort, Stilton). Desertų pasaulyje jis nuostabiai papildo citrinų tartalečių, abrikosų pyragų, keptų obuolių ar Crème brûlée skonius. Taip pat puikiai dera su egzotiškais, imbieru ar kardamonu gardintais Azijos virtuvės desertais.
Aukščiausios kokybės natūraliai saldūs „Muscat de Frontignan“ vynai (tokie kaip „Vin de Constance“) yra vieni ilgaamžiškiausių pasaulyje. Dėl didelio natūralaus cukraus ir rūgšties balanso, jie gali bręsti butelyje kelis dešimtmečius (20, 30 ar net 50 metų). Bręstant, vyno spalva tamsėja iki sodraus gintaro, o aromatai pereina nuo šviežių vaisių prie sudėtingų karamelės, skrudintų riešutų, kavos ir prieskonių natų.
Kad atsiskleistų tobulas balansas tarp saldumo ir gaivios rūgšties, šį vyną rekomenduojama patiekti gerai atvėsintą, maždaug 10–12°C temperatūroje. Geriausia naudoti tulpės formos desertinio vyno taures, kurios nukreipia aromatus tiesiai į nosį.