Madeiros vynas

Madeira

Madeira yra vienas svarbiausių pastiprinto vyno regionų pasaulyje. Madeiros sala, nutolusi nuo Portugalijos beveik 1000 km, yra ilgaamžiško vyno gimtinė. Buvusi itin svarbia stotele laivams, keliaujantiems į Amerikos žemyną, Afriką ar Aziją, Madeira nuo XVI a. įsitvirtino, kaip svarbi vyno gamintoja. XVII a. laivai, plaukdami į Indiją, pasikraudavo vyno statinių, kurios keliskart kirtusios pusiaują kartais grįždavo atgal į salą. Netrukus buvo pastebėta, kad vynas, praleidęs kelionę laivo triume, tapdavo gardesnis. Toks vyno „brandinimas“ tapo tradicija. Šitaip vynai buvo plukdomi laivuose iki pat XX a. pradžios.

XVIII a. madeira buvo tokia populiari, kad būtent šio vyno taurė buvo keliama pasirašius JAV Nepriklausomybės deklaraciją. Deja, šiais laikais madeira, kaip ir portas bei cheresas, nėra populiari, šis vynas yra tapęs nišiniu produktu.

Geografija ir klimatas

Madeiros sala yra nutolusi 1000 km nuo žemyninės Portugalijos ir apie 750 km nuo Šiaurės Afrikos krantų. Čia dominuoja karštas bei drėgnas atogrąžų klimatas, pasižymintis šiltomis žiemomis. Madeira yra vulkaninė sala, tad čia dominuoja derlingas vulkaninis dirvožemis, kuris ne visuomet tinkamas aukštos kokybės vynui. Vynuogynai labai maži ir daugiausiai auga ant labai stačių šlaitų terasomis. Kaip ir Doro slėnyje, tai apsunkina vynuogių augintojų darbą ir kelia darbo kaštus.

Vynuogės

Dėl itin drėgno klimato ir ligų saloje yra gausiai paplitę amerikietiški vynuogių hibridai, tačiau jie nėra naudojami madeiros gamybai Svarbiausios V. vinifera vynuogės:

• Tinta Negra – labiausiai paplitusi veislė. Iš jos gaminamas įvairaus stiliaus vynas. Jau pripažinta kilminga veisle.
•  Kilmingosios veislės:
• Sercial – baltosios vynuogės, kurios kaupia mažai cukraus ir turi daug rūgšties. Skirtos sausam vynui.
• Verdelho – kaip ir ‘Sercial‘ vynuogės, turi daug rūgšties ir dažniausiai naudojamos sausam bei pusiau sausam vynui.
• Boal / Bual  – auginamos šiltesnėse salos vietose, kaupia daugiau cukraus, tačiau taip pat turi daug rūgšties. Iš jų daroma pusiau saldi madeira.
• Malvasia Candida (Malmsey) – daugiausiai cukraus sukaupiančios vynuogės, iš kurių daromas sodriausias ir saldžiausias vynas.

'Tinta Negra' vynuogės

Pagrindinis ‚Tinta Negra‘ veislės pranašumas yra jos universalumas, kuris leidžia pagaminti skirtingo saldumo madeirą. Verta paminėti, jog neretai rausvas Tinta Negra vynas po oksidacinio brandinimo įgauna aukso ir gintaro spalvas, būdingas klasikinei madeirai iš baltųjų vynuogių. Taip pat nuo 2015 m. Madeiros Vyno Institutas reikalauja nurodyti ‚Tinta Negra‘ ir kitų klasikinių veislių – ‚Sercial‘, ‚Verdelho‘, ‚Bual‘, ‚Malvasia‘ – vyno išpilstymo datą.

Reikia nepamiršti, jog dar dvi veislės – baltoji ‚Terrantez‘ ir juodoji ‚Bastardo‘ – irgi laikomos „kilniosiomis“, tačiau jos iš esmės patenka tik į kolekcininkų akiratį, turint omenyje nedidelius ‚Terrantez‘ ir ‚Bastardo‘ plotus. Anot statistikos, 2015 metais Bastardo vyno pagaminama vos viena statinė per metus, tačiau vintažinį arba 20 metų Terrantez vyną, kurio stilius pagal saldumą dažniausiai talpinamas tarp Verdelho ir Bual, galima nesudėtingai aptikti nuvykus į Madeiros salą.

Nors madeira yra ilgaamžis vynas, išpilstymo datos žymėjimas turėtų suteikti papildomo pasitikėjimo vartotojams, kad nurodytas stilius nėra pakitęs vynui užsibuvus butelyje. Pavyzdžiui, panaši iniciatyva taip pat yra skatinama, tačiau dar nėra reguliuojama Chereso krašte, kurio daugumą vynų rekomenduojama suvartoti kuo greičiau po išpilstymo.

Gamyba

Nuo to, kokio stiliaus ir sausumo madeira yra daroma, priklauso, kada vynas yra stiprinamas neutraliu 95 % vynuogių spiritu. Kuo anksčiau vynas pastiprinamas – tuo saldesnis jis bus. Po pastiprinimo seka svarbiausias madeiros gamybos etapas – vyno brandinimas šiltomis sąlygomis. Jo metu vyne esantis cukrus karamelizuojasi, vynas oksiduojasi, įgyja džiovintų vaisių, karamelės ir cukatų kvapų. Šis procesas gali vykti dvejopai: vyną brandinant dirbtinai šildomoje aplinkoje ir natūraliai.

Dirbtinis brandinimas (estufagem) apima vyno brandinimą plieno arba betono talpose, kurių viduje arba išorėje išvedžioti vamzdžiai. Jais tekantis vanduo ar garas pašildo vyną iki 55 ⁰C temperatūros, ir tokiomis sąlygomis jis yra brandinamas ne mažiau kaip 90 dienų. Kitas dirbtinio brandinimo variantas: vynas brandinamas apie 6 mėnesius 600 l statinėse šildomuose kambariuose, kur temperatūra yra apie 30–40 ⁰C. Tai švelnesnis būdas, jis naudojamas aukštesnės kokybės vynams. Dirbtinio brandinimo vynai į rinką gali patekti tik po 2 metų tolesnio brandinimo.

Visgi geriausios madeiros yra brandinamos be dirbtinio šildymo, įvairaus dydžio senose ąžuolo statinėse, laikomose vyninių palėpėse. Šis metodas yra vadinamas canteiro. Taipdaromas vynas turi bent 3 metus būti brandinamas statinėse, tačiau neretai procesas užtrunka ilgiau nei dešimtmetį. Natūraliai, lėtai, nuolatos keičiantis temperatūrai brandinamas vynas įgyja daugiausiai kompleksiškumo, tinkamai integruojasi alkoholis.

Svarbiausi stiliai

Bendras visų madeirų bruožas – gaivi rūgštis ir karamelės bei džiovintų vaisių aromato bei skonio natos. Tačiau pagal naudojamas vynuoges ir vyno sausumą bei savybes madeiras galima skirstyti:

Standartiniai mišiniai: šie vynai dažniausiai yra daromi iš ‘Tinta Negra‘ vynuogių, kartais jas maišant su kilmingosiomis veislėmis. Jų žymėjimas priklauso nuo saldumo ir gali būti: Dry, Medium Dry, Medium Sweet, Medium Rich, Rich, Sweet.

Rūšinės madeiros:daromos naudojant vieną iš kilmingųjų veislių. Nuo sausiausios iki saldžiausios: „Sercial“, „Verdelho“, „Bual“ ir „Malmsey“.

Pagal kokybę, kuri nusakoma brandinimo laiku, madeirų hierarchija yra tokia:

• 3 Years Old – retai brandintos ąžuolo statinėse, naudojamos ‘Tinta Negra‘ vynuogės ir estufagem procesas;
• Five Years Old Reserve – dalis vyno gali būti brandinta ir ąžuolo statinėse, kartais naudojamos ir kilmingosios vynuogės;
• Ten Years Old Special Reserve – didžioji dalis šio vyno bus brandinta bent dešimt metų; dažniausiai vynai brandinami canteiro metodu ir naudojamos kilmingosios vynuogių veislės;
• Colheita – vienų derliaus metų madeira, mažiausiai 5 metus brandinta statinėse;

Frasqueira – vienų derliaus metų madeira, bent 20 metų brandinta ąžuolo statinėse. Tai itin oksidacijai atsparus vynas, galintis butelyje bręsti šimtmetį ir daugiau.

Visgi, konkretaus Madeiros vyndario stilius ir vyninės filosofija pastebimai įtakoja galutinį produktą. Pavyzdžiui, klasikinė Malvasia, kuri yra saldžiausia madeiros kategorija, Barbeito atveju yra gerokai gaivesnė dėl lėtesnės oksidacijos ir aukšto išsaugotos rūgšties kiekio, negu pagaminta Blandy‘s arba Justino‘s vyninėse. Madeiroje pagaminama apie 4 mln. litrus pastiprinto vyno per metus, palyginus su 80-90 mln. litrų Porte. Nepaisant savo nedidelio skaičiaus, kiekvienas Madeiros ūkis išlaiko savo unikalumą, kas dar labiau padidina madeirų įvairovę. Nepanašu, kad artimiausiu metu būtų pasirinktas kelias link stilių suvienodinimo arba toks kelias būtų iš tiesų reikalingas.

Šiuo metu didžiausiu Tinta Negra entuziastu galima laikyti Barbeito vyninę, kuri pirmoji pradėjo gaminti vyną su šia vynuoge etiketėje. Tinta Negra Colheita 1996 (Medium Sweet) madeira iš Ribeiro Real vynuogyno yra labai sėkmingos serijos pradžia, apie kurią kalbant mėgstama pabrėžti, jog ‚Tinta Negra‘ neretai pralenkia tradicines veisles savo kokybe ir kompleksiškumu.

 Parengta pagal Someljė mokyklos dėstytojų M. Pravilonio ir I. Šarov medžiagą.