INTERVIU su Someljė mokyklos dėstytoju Andriumi Pagojumi

Greičiausiai net ir reguliarūs „Vyno klubo“ klientai bei stropiausi Someljė mokyklos mokiniai nežinojo, jog vienas iš dėstytojų vyno ir prekybos ekspertas Andrius Pagojus kiekvieną vasarą kelioms dienoms savo oficialų darbinį švarką iškeičia į alternatyviosios muzikos atlikėjų vardais išgražintus marškinėlius. Mat Andrius yra ir vienas iš populiaraus sunkiosios ir alternatyvios muzikos festivalio „Devilstone“ organizatorių. Pakalbinome jį apie vyną, muziką ir mokslus.

- Nerkime į visa ko šaknis – kada viskas prasidėjo: vynas, dėstymas ir prekyba?

- Pirmiausia aš studijavau istoriją. O studijuojant mus visada mokė vadinamojo „kodėlčiavimo“. Kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Na, ir vieną dieną šie klausimai pasisuko apie gėrimus. Vieno koncerto metu mane pavaišino „Laphroaig“ viskiu. Buvo skanu, bet ir keista, kilo daug klausimų: kodėl jis turi tokį medicininį kvapą? O gal tai padangos? Kas jį gamina? O kas geria?

Grįžęs namo pradėjau domėtis, ir taip viskas prasidėjo. Pirmiausia panirau į viskio ir stipriųjų gėrimų pasaulį, o šalia visada buvo ir vynai su savo istorijomis, savo skoniais.

Pradėjau dirbti baruose, o kai panorau stabilesnio gyvenimo, atkreipiau dėmesį ir į „Vyno klubą“. Čia atėjus, žinių ratas pradėjo plėstis dar greičiau.

- Tuoj Someljė mokykla sveikinsis su naujais mokiniais, tad pakalbėkime apie mokslus. Kaip apie gėrimus mokeisi pats ir kada pradėjai mokyti kitus?

- Paradoksalu, tačiau nors dėstau Someljė mokykloje, pats čia nesimokiau. Dar prieš prisijungdamas prie „Vyno klubo“ mokiausi tuo ilguoju pažinimo keliu, ragaudamas viską savomis jėgomis, o prisijungus, mano žinios plėtėsi kosminiu greičiu, ir pats greitai pradėjau dėstyti.

O dėstyti ne tik stipriuosius gėrimus, bet ir vyną labiausiai paskatino vyno ekspertas ir tuometinis Someljė mokyklos dėstytojas Jurgis Šliogeris, kuris nuolatos mane drąsino, spaudė, ir, galiausiai, perėmiau jo paskaitas.

Šiuo sprendimu šiandien džiaugiuosi. Mano vyno pažinimo kelyje, be J. Šliogerio, buvo ir nemažai kitų žmonių, kurie daug mane išmokė ir parodė man vyno pasaulį, tad dėstydamas kitiems tarsi grąžinu tą skolą bendruomenei, ją plečiu, skatinu žmones domėtis vyno kultūra ar net keičiu jų gyvenimą. Kuo toliau, tuo labiau ta mokymo veikla man atrodo prasmingesnė.

Daug metų visai didžiavausi būdamas toks savamokslis alternatyvios subkultūros atstovas išmanantis apie vyną, bet prieš 2015 metais pasiryžau pasitikrinti žinių lygį ir baigti WSET III lygio kursą, kurios padėjo susisteminti vyno žinias ir domėtis dar giliau.

- Kokia buvo įsimintiniausia degustacija per tavo karjerą?

- Tokių įsimintinų ir mane formavusių įvykių karjeroje buvo ne vienas, tačiau vienas savaitgalis turbūt labiausiai mane pakeitė ar privertė susimąstyti. Kartą vienas iš klientų, dar kai tai nebuvo taip populiaru Lietuvoje, suprato, kad vyno kultūra plinta ja dalinantis. Ir kartu su tikrai labai ypatingais ir įdomiais žmonėmis buvau pakviestas į privačią vakarienę, kurios metu buvo itin daug vyno apie kurį iki tol teko tik skaityti tik knygose ir spaudoje, o vyno rinkos kainos buvo už tuometinio suvokimo ribų, o šiandien daugelio vynų kaina tikriausiai būtų dviguba ar triguba. 

Taip jau nutiko, kad kitą dieną skridau į Londoną, kur dalyvavau natūraliųjų vynų parodoje – visiška priešingybė to, ką ragavau prieš dieną. Eksperimentiniai produktai, labai ryškūs skoniai, acto ir fermų, šieno kvapai... Pirmąją dieną buvau kiek  sutrikęs, kontrastas buvo per ryškus. Tačiau antrąją dieną sugebėjau pamatyti ir šio pasaulio grožį bei tai, kad tokie vynai yra neišvengiama ateitis.

Labai vertinau ir iki šiol prisimenu šį kontrastų kupiną savaitgalį, kuris puikiai atskleidė, koks platus ir įvairus, nuolat nustebinantis gali būti vyno pasaulis.

- Kaip visame šiame vyno, degustacijų ir mokslų pasaulyje dar lieka vietos ir muzikai? Ar „Devilstone“ festivalį organizuoja kažkoks Andriaus Pagojaus alter ego?

- Prie festivalio komandos prisijungiau pirmaisiais jo metais ir buvau atsakingas už festivalio maistą bei gėrimus. Anuomet festivalis dar buvo labai nedidelis metalo muzikos mėgėjų festivalis, o šiandien jis išaugęs jau iki trečio didžiausio muzikos festivalio Lietuvoje, kuriame galima išgirsti jau nebe tik metalo, bet ir apskritai įvairios alternatyvios muzikos – tiek roko, tiek popso, tiek elektroninės ir pan.

Ir nors festivalio organizavimas man yra tam tikras atitrūkimas nuo vyno pasaulio, ir jo metu kartais tenka panaudoti įgytas žinias. Štai, pavyzdžiui, vienais metais festivalyje koncertavo muzikantai iš Norvegijos SATYRICON. Pagrindinis šios grupės narys Sigurdas Wongravenas yra ne tik atlikėjas, bet vienos žymios Norvegijos vyno kompanijų „Wongraven Wines“ savininkas. Todėl savo vizito Lietuvoje metu grupė pageidavo juos pasitikti su išskirtiniais Burgundijos ir Pjemonto vynais bei specialiomis taurėmis jiems gerti. Ir nors patenkinti svečių lūkesčius, atsižvelgiant į festivalio biudžetą, buvo iššūkis, mano žinios ir darbas čia tikrai pravertė.

O ir stebėti šiuos muzikantus buvo labai įdomu. Jie buvo tikri vyno kultūros puoselėtojai: prieš koncertą griežtai nevartojo jokio alkoholio, o po pasirodymo visi, kartu su techniniu personalu, pasimėgavo taure gero vyno. Šią kultūrą, be abejonės, į grupės gyvenimą atnešė būtent jų lyderis Sigurdas Wongravenas. Panašias vertybes kasdieną skleidžiame ir mes savo darbe.

Andrius Pagojus su grupės Zeal & Ardor įkūrėju Manueliu Gagneux

BLITZ klausimai:

- Eini į pirmą pasimatymą su mažai pažįstamu žmogumi. Kokį vyną nešiesi?

- Šampaną. Jei konkrečiai, butelį „Pol Roger“.

- Po daugelio metų susitinki su senu geru draugu. Ką atsikemšate?

- Viena vertus, norėčiau atidaryti kažką ilgiau brandinto: ypatingai progai – ypatingą butelį. Kita vertus, jei ilgai nesimatėme, greičiausiai norėsime daug kalbėtis apie vienas kitą, ne apie vynus, tai gal tuomet paimčiau šampano magnumą...

- Turi išrinkti vyną jo niekada neragavusiam žmogui. Ką pasiūlai?

- Vieno išskirti negalėčiau, tikrai tokiu atveju pabandyčiau išsiaiškinti, kokius skonius žmogus mėgsta ar kokių vengia, papasakočiau kelias istorijas, mat pirmą kartą įsimintiniausia žmogui greičiausiai bus ne pats skonis, o vyno istorija – kuo jis kitoks, ypatingas, gal kažkas žmogui atlieps, atitiks jo vertybes ar gyvenimą.

Tai tik kelios istorijos, kurias Andrius papasakojo pokalbio metu. Susipažinti su šia įdomia asmenybe galite Someljė mokyklos kursų metu, o jie prasideda jau rugsėjo 12 dieną.
Kita vertus, Andrių dažnai galima sutikti „Vyno klubo“ parduotuvėje bei kasmet – muzikos festivalyje „Devilstone“.

Kalbino Agnė Dovydaitytė