2016 metų derliaus apžvalga
Paskelbta: 2017-01-03
Besibaigiant metams, įprasta apibendrinti įvairias veiklas, skelbti didžiausias sėkmes ir nesėkmes. Ne išimtis ir kasmetinio vynuogių derliaus rezultatai, tačiau apibendrinti abiejų Žemės pusrutulių derlius yra nemenka užduotis
Pietų pusrutulyje vynuogės sunoksta metų pradžioje, tad daugiausiai vynuogių nurenkama vasario–balandžio mėnesiais, o Šiaurės pusrutulyje derliaus rinkimo metas yra rugsėjo– lapkričio mėnesiai. 2016 metai buvo gana sudėtingi daugumai vyndarystės šalių. Pasaulyje planuojama pagaminti iki 26 mlrd. litrų vyno, tai yra 5 proc. mažiau nei 2015 metais. Tai vienas mažiausių derlių nuo šio amžiaus pradžios, tačiau reikia turėti omeny, kad skirtingose šalyse ir regionuose 2016 derliaus metų sąlygos gerokai skyrėsi.
Reikšmingiausias derliaus sumažėjimas, palyginti su 2015 metais, dėl nepalankių oro sąlygų (pavasario šalnos ir kruša keliuose Prancūzijos regionuose, sausra Portugalijoje ir PAR, El Ninjo nulemtas lietingasis sezonas Pietų Amerikoje) buvo užfiksuotas Prancūzijoje (12 proc.), Portugalijoje (20 proc.), Argentinoje (35 proc.), Čilėje (21 proc.) ir PAR (19 proc.).
O štai Italijoje ir Vokietijoje derlius sumažėjo vos 2 ir 4 proc. , Ispanijoje jis netgi 1 proc. išaugo. Po kelerių metų sausros Kalifornijoje drėgnesnis sezonas išaugino bendrą šalies derlių 2 procentais, o didžiausias augimas fiksuojamas Australijoje (5 proc.) ir Naujojoje Zelandijoje (34 proc.), kur planuojama pagaminti per 300 mln. litrų vyno.
Kalbant apie klasikinius regionus, daugiausiai susirūpinimo kelia Burgundija, kurioje beveik ketvirtadalis augintojų prarado savo derlių. Didžiausi nuo pat 1981 metų praradimai dėl šalnų ištiko Šabli, kurio vyno deficitas juntamas jau dabar, o kainos neišvengiamai kils.
Situacija Kot d’Ore kur kas įvairesnė; atskiri kaimeliai yra paveikti sporadiškai. Skirtingai nuo istorinės 1985 metų šalnos, kuri sunaikino šlaitų papėdėse augantį derlių, 2016 metais čia buvo dažniau pažeisti aukščiau esantys ir neretai prestižiškiausi vynuogynai. Neblogu derliumi gali pasigirti Fixino, Morey-Saint-Deniso, Vosne-Romanée ir Nuits-Saint-Georges‘o, Aloxe-Cortono, Ladoix, Santenay ir Puligny-Montrachet kaimeliai, bet, pavyzdžiui, žymioje Montrachet grand cru apeliacijoje, suvienijus šešių ūkių pastangas, planuojama pagaminti vos dvi statines vyno.
Neramią sezono pradžią Bordo vainikavo gana sėkmingas rudens derlius – jo rezultatai kai kur nenusileidžia 2015 derliaus metams.Po šilčiausios žiemos Prancūzijos istorijoje nuo 1900 metų lietingas pavasaris ir ankstyvas žydėjimas, kurį lydėjo mažas saulėtų dienų skaičius, sukėlė nemažai rūpesčių, tačiau nuo birželio pabaigos iki pat rugsėjo pabaigos vyravo karšti ir sausi orai, tad antrojoje sezono pusėje atsigavo permirkę vynuogynai.
Kita vertus, per kaitrą įsibėgėjęs nokimas vėl priverstinai sulėtėjo, kol nepasirodė rimtesni rudens krituliai. Taigi, galime tikėtis subalansuoto, ne itin daug alkoholio turinčio vyno, kurio rūgštingumas karštais vasaros mėnesiais taip pat sumažėjo ir nesiekia nei 2013, nei 2014 metų lygio. Anot keleto vyndarių, vyno savybės turėtų priminti 2010 metų derlių arba 2015 metų derlių. Kiti 2016 metus lygina su 1990 ir 2012 metais. Viena išskirtinių šio derliaus savybių – rekordiškai aukštas antocianinų kiekis raudonosiose vynuogėse, todėl 2016 metų Bordo vynas tampa labai sodrios spalvos netgi po trumpos maceracijos.
Pjemonto vyndariai yra vieni iš optimistiškiausiai nusiteikusių, kadangi čia derliaus dydis lenkia 2015 metų rezultatus, o būsimo vyno kokybė pagal organoleptinius rodiklius yra išskirtinė, tad akivaizdu, jog, nepaisant sunkių metų, rinkoje pasirodys nemažai puikaus 2016 metų derliaus vyno.