Burgundija ant amerikietiškų kalnelių: 2018-2024

Kas geriausiai žino kaimo istorijas, jei ne garbingiausio amžiaus senelis?! O „Domaine Faiveley“ – jau 200 metų! Kai kuriuos vynuogynus ūkio įkūrėjas Josephas Faiveley nusipirko 1834 m. Taigi beveik du šimtmečius jo šeimos palikuonys dirbo, stebėjo, siekė suprasti ir pažinti Burgundiją, ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Noir’.

Todėl naudojamės proga ir klausinėjame septintos kartos vienos šeimos atstovų rankose esančios Burgundijos vyninės eksporto vadovą Matthieu Luneau apie tai, ką jis žino geriausiai: kuo skiriasi „Pinot Noir“, padarytas Merkiurė, Niui Sen Žoržo ir Ževrė Šamberteno kaimeliuose ir kaip pastarųjų metų klimato kaita veikė vyno kokybę, kiekį ir stilių.

„Pinot Noir“: nuo Merkiurė iki Ževrė Šamberteno

Faiveley šeima per 200 metų tapo didžiausia vynuogynų savininke Burgundijoje. Jai priklauso 127 ha vynuogynų, daugiausia Merkiurė (Mercurey) ir Ževrė Šambertene (Gevrey-Chambertin), kur jie yra didžiausi savininkai, bei Niui Sen Žorže (Nuits-Saint-Georges), kur jie yra penkti pagal dydį.

Merkiurė (Mercurey)

Piečiausiai iš visų valdų esantis Merkiurė kaimelis nuo Kot d’Oro (Côte d’Or) šiaurėje skiriasi savo kalvotu ir netolygiu reljefu. Čia ne tik didelė dirvožemio įvairovė, bet ir labai skirtingos vynuogynų šlaitų ekspozicijos. Todėl vyne visų pirma pastebime skirtingą vaisiškumo išraišką. La Framboisière Monopole vynuogynas apsuptas miško ir yra pietryčių ekspozicijos, taigi vėsesnis, dėl to ir vyne visada puikiai juntamos raudonos uogos, ypač avietės, kiek daugiau gaivos. O Clos des Myglands Monopole šlaitas pietinis, su daugiau molio. Todėl čia vyne jau juntamos trešnės, juodos uogos, kiek tankesni taninai. Merkiurė vynai vaisiškai išraiškingi, puikiai tinkami gerti jauni.

Niui Sen Žoržas (Nuits-Saint-Georges)

Niui Sen Žoržas yra pačiame auksinio Burgundijos šlaito centre. Čia prasideda virtinė legendinių raudonojo vyno kaimelių. Niui Sen Žorže gaminamas labai minerališkas, ne toks kvapnus vynas. Apeliacijos pietuose jis kiek prieskoniškesnis, šiurkštesnis, mėsiškesnis (Les Porets Saint Georges vynuogynas įsigytas prieš 150 metų, Les Saint-Georges, kuris yra labai realus kandidatas į Grand Cru statusą), kaip ir Kot de Bone (Côte de Beaune) esančiame Corton (Grand Cru) vynuogyne. Šiaurėje, prie ribos su Von Romanė (Vosne-Romanée), vynas pasidaro labiau taniniškas, glotnesnis, elegantiškesnis (Les Damodes, Aux Chaignots vynuogynai).

Ževrė Šambertenas (Gevrey-Chambertin)

Ževrė Šambertenas yra šiauriausias kaimelis Kot de Niui regione, netoli Dižono miesto. Jame net 9 Grand Cru (ne veltui tai buvo ir mėgstamiausias Napoleono Bonaparto vynas), iš kurių „Faiveley“ turi plotelius šiose apeliacijose: Chambertin Clos de Beze, Chambertin Clos de Beze „Les Ouvrees Rodin“, Charmes Chambertin, Latricieres Chambertin, Mazis Chambertin.

„Gevrey-Chambertin“ yra bene struktūriškiausias vynas iš visų Burgundijos kaimelių, kvepiantis našlaitėmis, raudonomis slyvomis. Vynuogynas auga ant Kot d’Oro šlaito, kuris kadaise buvo jūros dugne, ir dėl vyravusių povandeninių jūros srovių čia buvo sunešti labai įvairūs ir kompleksiški dirvožemio sluoksniai. Kompleksiškumas juntamas ir vyne.

Didieji pokyčiai nuo 2005 m. Erwano Faiveley rankomis

XX a. pabaigoje Francois Faiveley (6-oji savininkų karta) mėgo daryti labai ilgaamžį, bet kiek taninišką, šiurkštoką vyną. 2005 m. verslo vadžias jis perdavė dvidešimt penkerių sūnui Erwanui. Šis iš karto ėmėsi vyno švelninimo ir apsaugos nuo oksidacijos:

• Įvedė gravitacijos sistemą vyninėje, kad nebūtų naudojami siurbliai, taigi, vynas nesioksiduotų judėdamas iš vienos gamybos stadijos į kitą.
• Ėmėsi sumažinti ekstrakciją vyne, nes nenorėjo tiek taninų: atsisakė intensyvaus odelių „kepurės“ maišymo (pigeage).
• Sumažino naujų ąžuolo statinių dalį brandinimo stadijoje. Dabar nė vienas vynas nebrandinamas daugiau nei 50 proc. naujų statinių.

Siekiant kelti „Domaine Faiveley“ vyno kokybę, pradėta ūkininkauti ekologiškai. O 127 ha (60 apeliacijų) padalinti keturioms komandoms, prižiūrinčioms vynuogynus – iš viso 70 darbuotojų. Jie dirba kaupdami patirtį, kurios labai reikia pastarųjų metų klimato kaitos kontekste: kiekvieni derliaus metai dabar yra labai skirtingi, kasmet, kas mėnesį, kasdien tenka priimti sprendimus, kurių niekada neteko priimti praeityje. Tokius sprendimus gali priimti tik patyrę darbuotojai.

Kasmet vis kitaip: derlių apžvalga

Burgundijos klimatas tapo nenuspėjamas. Geri metai keičia prastus, darbo sąlygos, taigi ir vyno kokybė bei kiekis, svyruoja neįtikėtina amplitude – primena amerikietiškus kalnelius.

• 2018-ieji: Pirmieji metai naujoje vyninėje. Labai didelis derlius. Šiltas, pakankamai drėgnas ruduo išaugino tokį didelį kiekį uogų. Kokybė yra labai gera, bet ne išskirtinė. Vynas jau šiandien yra puikiai subrendęs.
• 2019-ieji: Puikios kokybės metai, sausi, be šalnų, be jokių ligų. Idealus, ne per didelis ir ne per mažas (30-40 hl/ha) derlingumas. Potencialiai tai gali būti vienas geriausių pastarojo dešimtmečio derlių ir net aplenkti 2015-uosius.
• 2020-ieji: Kovido pandemijos metai. Sausi ir karšti. Labai mažas derlius, nes mažos uogos, todėl labai koncentruotas vynas. Net ir spalva labai sodri, o tai nebūdinga „Pinot Noir“. Labai geras brandinimo potencialas.
• 2021-ieji: Labai sunkūs (kompleksiški) metai. Anksti išsiskleidusius vynmedžių pumpurus pakirto balandžio pradžios „juodoji“ šalna (iki -8 °C). Vasara buvo vėsi ir lietinga, vynuogės skintos tik rugsėjo gale. Vynas turi nemažai rūgšties ir mažai taninų, tačiau yra kvapnus ir maloniai geriamas net ir jaunas. Vyno padaryta vos 30 proc. įprasto kiekio.
• 2022-ieji: Beveik tobula sausa ir saulėta vasara, uogos puikiai prinoko. Vynas koncentruotas, su gėliškomis natomis. Visgi birželio gale Ževrė Šambertene iškrito net 240 mm kritulių. Kur daugiau lietaus, ten mažiau koncentruotas, lengviau geriamas vynas.
• 2023-ieji: Dosnūs metai. Vynuogės užmezgė rekordiškai daug kekių, kurias teko retinti. Geros kokybės derlius, nes lietų keitė saulė. Vynas nėra labai koncentruotas, tačiau labai kompleksiškas ir išraiškingas.
• 2024-ieji: Labai sunkūs metai dirbantiems ekologiškai ar biodinamiškai, nes vėsią ir lietingą vasarą vynmedžius puolė miltligė. Prarasta per 80 proc. derliaus Kot de Niui ir 60 proc. Kot de Bone.