Elio Altare – modernaus Barolo veido architektas

Barolo pavadinimas vyno mėgėjų širdyse paprastai sukelia tik taurias emocijas ir pagarbą ilgaamžiam vynui. Šiaurės Italijos Pjemonto regiono perlas – Barolo iš ‘Nebbiolo‘ vynuogių – dar ne taip seniai buvo daugelio aplenkiamas galingas, kupinas nesunaikinamų taninų vynas. 7-ajame dešimtmetyje šis vynas atrodė pavargęs: sustabarėję gamybos būdai, chemikalų perteklius vynuogynuose, pavargusios senos statinės. Tik vienas kitas gamintojas atkakliai laikėsi griežtų kokybės standartų, dažnai savo paties nubrėžtų. Tad kas nutiko, kad per gana trumpą laiką įvyko ryškus kokybės šuolis?

Kaip ir visose srityse, lėmė sunkus darbas ir nesiliaujantis noras nuolat tobulinti vynuogininkystės ir vyndarystės metodus. Turbūt geriausiai šį požiūrį iliustruoja vyndario Elio Altare‘s asmenybė.

Būdamas jaunas, Elio keliavo į Burgundiją, kur išvydo, kad pirmiausia ypatingas dėmesys skiriamas vynuogynams, o vyninėje intervencija minimali. Taip pat aukšti reikalavimai keliami vynuogių kokybei bei statinių naujumui.

Iki šiol sklando legendos apie šio vyndario atsidavimą siekiant kokybės aukštumų: Elio miegodavo vyninėje, kad „girdėtų“ savo vyną, ragaudavo dirvą bei stebėdavo kiekvienos dienos orus ir fiksuodavo juos dienoraštyje.

Pokyčiai ir kartų kaita niekada nebūna lengvi. Elio sunkiai sutardavo su tėvu Giovanni‘u, kuris laikėsi įsikibęs seno požiūrio. Elio siekė ekologiškumo, ypač po nelaimės 1982-aisiais, kai smarkiai apsinuodijo pesticidais. Deja, tėtis galvojo kitaip, kol jų nesutarimai pasiekė apogėjų – Elio su grandininiu pjūklu supjaustė visas pasenusias vyninės statines! Už tai tėvas išbraukė jį iš paveldėtojų, ir Elio viską turėjo pradėti nuo nulio.

Elio laikosi nuomonės, jog esminė modernaus požiūrio sąlyga yra gaminti vyną, kuris tinkamas gerti jaunesnis, kurio nereikia brandinti kelis dešimtmečius, kol jis tampa malonus ragauti. Galingieji senoviniai taniniški vynai kartais niekada nesušvelnėja, ir jų vaisiškos aromato natos neatsiskleidžia, – teigia jis. Tačiau niekas nedrįs teigti, jog Elio Altare‘s vynai yra „skysti“ ar silpno kūno, negalintys bręsti.

Rotacinės fermentavimo talpos, daug trumpesnis sąlyčio su odelėmis laikas, naujos prancūziško ąžuolo statinės – šios priemonės, visiškai naujos senajai Barolo gvardijai, leidžia Elio Altare‘ę vadinti moderniojo Barolo architektu. Iš paskos sekė ir kiti gamintojai. Taip pamažu visas regionas pasiskirstė į klasikinius gamintojus ir modernistus. Nors jeigu daugelio jų paklaustum, kuriai stovyklai priklauso, didesnioji dalis modernistų atsakytų, jog tiesiog stengiasi daryti geriausią vyną, kokį tik sugeba.

Ir jie tai daro visomis išgalėmis. Sunku pasakyti, kaip šiandien atrodytų prastų derliaus metų vynas iš „Gaja“, Giacomo Conterno ar Bruno Giacosa‘os vyninių, nes šie finansiškai stiprūs milžinai galėjo praleisti vienus kitus prastus metus nedarydami aukščiausios kategorijos vynų apskritai. Tačiau mažesni augintojai, kaip Elio Altare, tokios prabangos sau leisti negalėjo. Puikus vynas, pagamintas kuklaus derliaus metais yra geriausias vyndario talento ir jo atsidavimo kokybei įrodymas. Prasto derliaus metai neretai parodo, kas yra kas, nes puikiausiais vynmečiais visi sugeba padaryti kokybiško vyno.

Elio Altare, pelnytai laikomas vienu geriausių Barolo gamintojų, nuėjo nelengvą kelią ir dabar gali po truputį ramiai atiduoti vyninės vairą į dukrų Elenos (studijavo enologiją) bei Silvijos (studijavo ekonomiką) rankas. Silvija šiuo metu vadovauja vyninei, o Elena gyvena Vokietijoje, kur vysto vyno importo verslą. Tačiau ar itališkame šeimos versle kartų kaita vyksta lengvai? Prisiminkime Elio ir jo tėvo kovas. O dukterys tikrai pavedėjo tėvo charakterį: jo kupinos idėjų, kurių naudą parodys tik laikas. O kol kas Elio įgyvendina naujus sumanymus, likusį laiką atiduodamas šeimai bei ekologinei žemdirbystei.

Barolas yra tarsi miniatiūrinė laiko mašina – tai lėtai gaminamas, lėtai bręstantis vynas, todėl niekas jo negeria paskubomis. O sustoti ir mėgautis akimirka visuomet yra dovana. Mes „Vyno klube“ šio gamintojo vyną priskiriame prie gėrimų, kurių bent kartą gyvenime privalu paragauti. Jeigu norisi Barolo, kuris nesutraukia burnos pusei dienos, o palydi tvirta, bet glotnia elegancija – tai šis vynas. Geležinis kumštis velvetinėje pirštinėje!