Interviu su „Pusryčiams“: įspūdžiai po Trumpųjų vyno kursų

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos someljė mokykla moko vyno mėgėjus ir profesionalus pažinti vyną, vertinti jo kokybę, skonį, suprasti jo gaminimo niuansus. Kasmet į kursus susirenka vis daugiau žmonių, savo gyvenimo visiškai nesiejančių su gėrimais: ateina verslininkai, žurnalistai, pramogų ir maisto industrijos pasaulio atstovai. Šiais metais prie Trumpųjų vyno kursų mėgėjams grupės prisijungė ir instagrame gerai žinoma maisto tinklaraštininkė Gabrielė Žutautaitė („Pusryčiams“). Kaip jai sekėsi mokytis apie vyną ir kas geriausiai dera prie jos ruošiamų pusryčių?

Gabrielė Žutautaitė paskutinėje Trumpųjų vyno kursų mėgėjams paskaitoje. A. Dovydaitytės nuotr. 

Ar buvai apie šiuos kursus girdėjusi anksčiau?

Tiesą sakant, apie Trumpuosius vyno kursus nebuvau girdėjusi, žinojau tik apie ilgus ir rimtus Lietuvos someljė mokyklos organizuojamus Someljė kursus. Užtat kai apie juos sužinojau ir gavau pasiūlymą išklausyti, ilgai nedvejojau. Vyną degustuoti mėgstu, todėl šie kursai pasirodė puiki proga išmokti ko nors naujo.

Kokie pirmieji įspūdžiai, pirmoji paskaita? Instagrame rašei, kad namo grįžai visa spirgėdama. Ar dar prisimeni, kaip tau buvo?

Pamenu, kad po pirmosios paskaitos labai įsiminė Arūno Starkaus sveikinimo žodis. Arūnas tada sakė, kad dabar kelio jau atgal nebus – bet ko gurkšnoti tikrai nebesinorės, o kartais geriau bus jokio vyno nei prastas vynas. Užteko vos 6 paskaitų, kad patvirtinčiau jo žodžius – dabar jau geriau joks negu bet koks vynas.

Apskritai pirmieji įspūdžiai buvo puikūs. Jau po pirmosios, įvadinės, paskaitos grįžau galvodama, kad tik dabar suprantu, kiek daug nesuprantu, ilgainiui šitas įspūdis tik stiprėjo. Kaip liaudies išmintis byloja, kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių.

Gabrielės Instagram paskyra pusryčių tematika - @pusryciams 

Šešias savaites turėjai labai užimtus trečiadienius. Kaip sekėsi susiorganizuoti laiką?

Kai labai nori, tai įterpti tas papildomas 2–3 valandas į dienotvarkę nėra taip ir sunku. Mano atveju įterpimas vyko ankstyvo kėlimosi sąskaita – vakarinę sporto treniruotę perkėliau į 7:00 ryto ir viską spėjau.

Kaip į tavo naują veiklą reagavo draugai ir sekėjai?

Draugai ir sekėjai per daug nenustebo, labiau džiaugėsi dėl manęs, daugelis tikrai buvo matę mane (ar bent jau mano nuotrauką) su vyno taure. Ypač putojančio. Artimiausieji žino, kad man nesvetimas ir noras mokytis. Nustojusi gilintis į vieną dalyką, visada randu, ko mokytis toliau. Šįkart sąraše buvo vynas.

Įdomius faktus ar išmoktas pamokas mielai papasakodavau draugams bei artimiesiems, ypač prie vakarienės ar vyno taurės. Tradicija jau buvo tapęs ir skambutis mamai – mano mama yra dar didesnė vyno entuziastė nei aš, tad po paskaitų visada skambindavau jai papasakoti, ką sužinojau šiandien.

Kokios paskaitos įsiminė labiausiai?

Man asmeniškai įdomiausios buvo dvi paskaitos – apie putojančius vynus ir desertinius. Pirmoji, nes putojančius vynus labai mėgau ir iki kursų – buvo įdomu sužinoti daugiau apie tai, kas laukia taurėje. Antroji, nes apie desertinius vynus nežinojau visiškai nieko ir atvėriau naujo pasaulio duris.

Atskirų aplodismentų nusipelno Petro Jarašūno paskaitos. Grįžusi iš jų žinojau ne tik kokį vyną pirkti, bet ir kokį filmą pažiūrėti. Petras sugebėjo ne tik išdėstyti teoriją, bet ir ją smagiai kontekstualizuoti, o tai labai padeda mokytis.

Ar kursai kaip nors pakeitė tavo požiūrį į vyną, vyno kultūrą Lietuvoje ir pasaulyje?

Nesakyčiau, kad pakeitė, nes panašią nuomonę apie vyno kultūrą buvau susidariusi ir anksčiau. Gal labiau ją patvirtino.

Vis dar manau, kad Lietuvoje per mažai ragaujam ir eksperimentuojam – daugiau renkamės tai, ką gerai pažįstam. Šiam būreliui priklausau ir aš pati, o teoriją patvirtino ir kursų pradžioje mūsų visų anonimiškai pildyta apklausa.

Išklausius tas 6 paskaitas ir paragavus dar daugiau ir įdomesnio vyno, už tą „pažįstamų“ vynų rinkimąsi norisi ant savęs paburnoti. Perkant tuos pačius vynus, viso pasaulio neragauti vynai verkia kampe, o tai yra labai nesąžininga.

Kaip manai, ar kursai padės tau geriau išsirinkti vyną?

Kaip ir sakiau, atrodo, kad dabar žinau dar mažiau ir besirinkdama vynus užtrunku dar ilgiau. Bet jeigu anksčiau į vyno pasirinkimą žiūrėjau gana paprastai, dabar jį matau kaip žaidimą, gal net dėlionę.

Tokį jausmą sustiprino ir paskutinė paskaita, kurios metu skirtingus vynus ragavom prie skirtingų patiekalų, ir galėjom patys pajausti, kaip gėrimas gali pakelti patiekalą į naują lygį arba jį visiškai sugadinti.

Daugiau nei pusė studentų, baigusių Trumpuosius kursus vėliau grįžta į ilgesnius Someljė kursus. Ar matai save tęsiančią mokslus ateityje?

Neslėpsiu, noras mokytis toliau tikrai gerokai sužadintas, bet dar duosiu sau laiko.

Tavo instagramo paskyra ir tinklaraštis vadinasi „Pusryčiams“. Tad ką priderintum prie savo mėgstamiausių pusryčių patiekalų?

Teorijos dar netikrinau, bet girdėjau gandą, kad prie sviestiškai riebių, sodrių ir itin kreminių plaktų keptų kiaušinių (angl. scrambled eggs) tobulai dera putojantys vynai. Tai tokie būtų pirmi norai mano geidžiamų derinių sąraše.

Sveikiname Gabrielę pabaigus mokslus ir lauksime jos kada nors vėl paskaitose, o jos tinklaraštyje – ir klasikinių, ir netikėtų pusryčių ir vyno derinių. Maisto ir gėrimų kultūros neišvengiamai susitinka įvairiuose scenarijuose: vakarieniaujant namuose, lankantis restorane, o kartais net maisto ir gėrimų derinimo čempionatuose (pavyzdžiui, Vyno ir desertų derinių čempionate). Kaip minėjo Gabrielė, „gėrimas gali pakelti patiekalą į naują lygį arba jį visiškai sugadinti“. Taip pat ir patiekalas gali visiškai užgožti gėrimą arba išryškinti jo blogiausiais ar geriausias savybes.

Nors yra tam tikros derinimo taisyklės, maisto ir vyno derinimas – labai individualus. Tad ir Jums linkime eksperimentuoti arba prisijungti prie artėjančių vyno kursų Someljė mokykloje – į vyno kelionę leistis Jums padės geriausi Lietuvos vyno ekspertai ir someljė bei turėsite galimybę paragauti šimtus skirtingų vynų ir atrasti tai, kas Jums labiausiai patinka.

ARTIMIAUSI KURSAI: