Ko vertas lietuviškas vynuogių vynas

Jei Lietuva artimiausiu metu taps vynuogių vyno gamybos šalimi, mažai tikėtina, kad garsėsime „Chardonnay“ ar „Shiraz“. Šiandien vyndariai mokosi daryti vyną iš gerokai retesnių veislių, kaip „Solaris“, „Rondo“, „Regent“, „Juodupė“, „Monika“. Pakalbinome vynuogių augintojus, paragavome vyno ir pateikiame apžvalgą.

Lietuviško vynuogių vyno skonis gerėja

Lietuviško vyno, padaryto iš vynuogių, prekyboje dar beveik nėra, tačiau vyndariai nedideliais kiekiais jį gamina jau ne vieną dešimtmetį. Vaizdas gerokai pasitaisė: vietoj specifinio skonio nekilmingos „Ivanausko rastinukės“, vynuogių sulčių koncentrato ar net vynuogių ūglių kaip žaliavos, lietuviai jau naudoja savo pačių pasodintų vynuogių sultis.

Šiemet Lietuvos vyno čempionate buvo galima paragauti vyno iš „Solaris“, „Monika“, „Regent“, „Rondo“, „Juodupė“, „Maréchal Foch“, „Izabela“, „Muskatas“, „Bolero“ veislių. Įspūdžiai nevienareikšmiški, tačiau teikiantys vilčių.

Vynuogių veislių apžvalga

Solaris (baltoji veislė) – visų augintojų laikoma perspektyviausia Lietuvoje. Jei uogos gerai prinokusios, vynas kvepia persikais, turi žolinių aromatų, primenančių „Sauvignon Blanc“. Jis labai gaivus, kartais šį gaivumą norisi subalansuoti trupučiu cukraus.

Izabela (rožinė veislė) – šios vynuogės vynas pusiau sausas, maloniai gaivus ir koncentruotas. Nors juntamas hibridams būdingas vadinamasis „lapės“ (angl. foxy) aromatas.

Monika ir Juodupė (lietuviškos juodosios veislės) – pastaraisiais metais sėkmingo vyno iš šių vynuogių nepasitaikė. Šių A. Gailiūno išvestų vynuogių gerbėjams tenka susitaikyti su hibridams būdingu aromatu ir nemažu rūgštingumu.

Rondo (juodoji veislė) – Varšuvos oro uoste galima nusipirkti tikrai gero lenkiško šių vynuogių vyno, tačiau lietuvių pateikti pavyzdžiai kol kas nusileidžia kokybe. Vyndariams dar trūksta meistriškumo atskleisti šios veislės potencialą, be to, augintojai skundžiasi jos neatsparumu ligoms.

Regent (juodoji veislė) – išvesta Vokietijoje ir populiari šiaurinėje Europos dalyje. A. Ulevičiaus vynas parodė, kad ši veislė gali būti harmoninga: vidutinių taninų, gaivi ir labai vaisiška. Vyndariai neturėtų bijoti ilgesnės maceracijos, kad išgautų daugiau struktūros.

Maréchal Foch (juodoji veislė) – sakoma, kad šios vynuogės dėl žemuogių aromato ir anksti atsirandančių tretinių tonų panašios į „Pinot Noir“. Tačiau lietuviškiems pavyzdžiams dažnai trūksta rūgšties, dominuoja saldumas.

Ar Lietuvoje vynuogės gali pakankamai sunokti?

Nors ir jaučiame klimato kaitą, vynuoges Lietuvoje vis dar sunku auginti dėl speigų žiemą ir mažo saulėtų dienų skaičiaus vasarą. Su šalčiu vyndariai susitvarko rinkdamiesi atsparias veisles ir tinkamą vynuogyno vietą – užuovėją, atokaitą, nuolydį.

Kai trūksta šilumos, uogos sukaupia mažiau cukraus. Pirminį saldumą misoje vyndariai kartais didina pridėdami cukraus (tai vadinama chaptalizacija). Šis metodas legalus ir plačiai naudojamas vėsiuose Europos regionuose, tačiau visi siekia, kad cukrus susikauptų natūraliai, nes tai – kokybės požymis.

Pastarieji keleri metai parodė, kad rugsėjo šiluma gali išgelbėti derlių:

• Raimundo Nagelės „Solaris“ natūraliai sukaupė tiek cukraus, kad vynas pasiekė 12,5 % alkoholio.
• Andriaus Diliauto auginamos JAV veislės „Frontenac“ ir „Marquette“ pasiekė net 22–24 °Brix (apie 13,5 % potencialaus alkoholio).
• Olgos Vilkelienės „Muskat belyj“ šiltnamyje prinoko iki 20 °Brix.

Matome, kad Lietuvoje vynuogės gali pasiekti puikų nokumo lygį net be chaptalizacijos. Turime bent porą lyderių – baltąją „Solaris“ ir juodąją „Regent“, tad lietuviško vynuogių vyno pramonės laukia įdomi ateitis.

Arūnas Starkus

Ieškokite lietuviško vyno mūsų parduotuvėse.