Ko vertas lietuviškas vynuogių vynas

Jei Lietuva artimiausiu metu taps vynuogių vyno gamybos šalimi, mažai tikėtina, kad garsėsime „Chardonnay“ ar „Shiraz“. Šiandien vyndariai mokosi daryti vyną iš gerokai retesnių veislių, kaip ‘Solaris‘, ‘Rondo‘, ‘Regent‘, ‘Juodupė‘, ‘Monika‘. Pakalbinome vynuogių augintojus, paragavome vyno. Pateikiame apžvalgą.

Vyno skonis gerėja

Lietuviško vyno, padaryto iš vynuogių, prekyboje nėra. Tačiau vyndariai nedideliais kiekiais jį gamina ir per dešimt stebėjimo metų vaizdas gerokai pasitaisė: vietoj specifinio skonio nekilmingos  ‘Ivanausko rastinukės‘, vynuogių sulčių koncentrato ar net vynuogių ūglių kaip žaliavos lietuviai jau naudoja savo pačių pasodintų vynuogių sultis. Šiemet Lietuvos vyno čempionate buvo galima paragauti vyno iš ‘Solaris‘, ‘Monika‘, ‘Regent‘, ‘Rondo‘, ‘Juodupė‘, ‘Marechal Fosh‘, ‘Izabela‘, ‘Muskatas‘, ‘Bolero‘  veislių. Ankstesniais metais buvo pagaminta vyno iš ‘Zilga‘, ‘Alfa‘ vynuogių. Įspūdžiai nevienareikšmiški, tačiau teikia vilčių.  

Solaris (baltųjų vynuogių veislė) visų augintojų laikoma perspektyviausia baltųjų vynuogių veisle Lietuvoje. Jei uogos gerai prinokusios, vynas kvepia persikais, tačiau turi ir žolinių aromatų, primenančių „Sauvignon Blanc“. Labai gaivus, kartais norisi gaivumą subalansuoti trupučiu cukraus. Šiemet maloniai nustebino sėkmingas E. Aušvico vynas. A. Minevičiaus pagamintasis priminė vėlyvo skynimo, net kilniojo puvinio paveiktų Elzaso vynuogių ‘Pinot Gris‘ vyną: gintaro spalvos, kvepėjo baltų vaisių uogiene, ledinukais, buvo pusiau saldus.

Izabela (rožinė) vynuogių vynas pusiau sausas, maloniai gaivus, koncentruotas. Nors buvo juntamas vadinamasis lapės (foxy) aromatas, šiek tiek lakiosios rūgšties.

-          Monika ir Juodupė (lietuviškos juodųjų vynuogių veislės). Pastaraisiais metais sėkmingo vyno iš šių vynuogių nepasitaikė, nors anksčiau teko ragauti malonaus skonio, lengvo R. Nagelės rožinio vyno „Monika“. Šių A. Gailiūno išvestų vynuogių gerbėjams teks susitaikyti su hibridams būdingu lapės kvapu ir nemažu rūgštingumu.

-          Rondo (juodųjų vynuogių veislė ). Varšuvos oro uoste galima nusipirkti tikrai gero lenkiško šių vynuogių vyno, tačiau lietuvių pateikti pavyzdžiai nebuvo vykę. Vynuogės potencialui atskleisti vyndariams dar trūksta meistriškumo. Kita vertus, vynuogių augintojai skundžiasi šios veislės neatsparumu ligoms, todėl neskuba jos sodinti.

-          Regent (juodųjų vynuogių veislė) išvesta Vokietijoje ir populiari šiaurinėje Europos dalyje. Vienas  ragautas pavyzdys buvo prasto balanso: nedaug rūgšties, taninų, aliejiškas, kitas – A. Ulevičiaus vynas, buvo harmoningas: vidutinių taninų, gaivus ir labai vaisiškas. Manau, kad vyndariai neturėtų bijoti ilgesnės maceracijos ir daugiau taninų, nes jų mes tikimės iš raudonojo vyno.

-          Bolero (juodųjų vynuogių veislė) ragauta tik labai mažai taninų turinčiame, bet itin vaisiškame mišinyje su ‘Rondo‘ ir ‘Regent‘, todėl sunku vertinti. 

-          Marechal Foch (juodųjų vynuogių veislė). Sakoma, kad šios vynuogės dėl negausių taninų, raudonų uogų (žemuogių) aromato, anksti atsirandančių tretinių (gyvuliškų) tonų panašios į ‘Pinot Noir‘. Tačiau rūgšties lietuviškam pavyzdžiui trūko, dominavo saldumas. Buvo šiek tiek juntamas hibridams būdingas lapės aromatas.

Lietuvoje vynui gaminti auginamų vynuogių sąrašas gana trumpas. Apie vynuogių tinkamumą mūsų klimatui kartais sunku spręsti, nes vyndariams dar trūksta meistriškumo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad turime dvi lyderes – baltąsias ‘Solaris‘ ir  juodąsias ‘Regent‘, tad norintys pradėti vyndario karjerą jas gali rinktis neabejodami. Laikui bėgant Lietuvos klimatui tinkančių vynuogių veislių sąrašas, tikėkimės, ilgės.

Ar Lietuvoje vynuogės gali sunokti

Nors ir jaučiame klimato kaitą,  vynuoges Lietuvoje vis dar sunku auginti dėl speigų žiemą ir mažo saulėtų, šiltų dienų skaičiaus vasarą.

Su šalčiu vyndariai susitvarko rinkdamiesi šalčiui atsparias vynuogių veisles. Nors ir tai ne visada padeda: pridaryti žalos gali permainingi orai, kaip atsitiko šią žiemą. Vynuogių sodinukais prekiaujantis bei savo vynuogynus turintis Audrius Diliautas sako, kad atviroje vietovėje pasodintos vynuogės šiemet stipriai nukentėjo nuo sausio mėnesį staiga porai dienų atslinkusio šalčio, kuris nesiekė kritinio 25 °C šalčio. Todėl vynuogyno vietą verta rinktis atidžiai – užuovėjoje, atokaitoje, su bent nedideliu nuolydžiu.

Kai trūksta šilumos ir saulės, uogos sukaupia mažai cukraus, taigi ir vyne bus mažai alkoholio. Pirminį saldumą misoje (taigi ir alkoholio kiekį) vyndariai didina pridėdami šiek tiek cukraus, gliukozės (šaptalizuoja vyną). Taip daroma ne tik Lietuvoje, bet ir visuose vėsiuose Europos regionuose, neišskiriant nė Vokietijos su Prancūzija. Visgi net ir tie, kas gyvena nepalankiame klimate,  siekia, kad vynuogės prikauptų cukraus natūraliai nokimo metu, nes tai yra kokybės požymis.

2015-ieji ir 2016-ieji buvo geri metai auginti vynuogėms Lietuvoje. Abiem atvejais sausą, vėsią (2015 m.) ar lietingą (2016 m.) vasarą gelbėjo rugpjūčio šiluma ir geras oras rugsėjo mėnesį.   Rokiškio rajone įsikūręs Raimundas Nagelė sako, kad 2015-aisiais jo ‘Solaris‘ sukaupė tiek alkoholio,  kad natūraliai susifermentavusiame vyne yra apie 12,5 proc. alkoholio. Andrius Diliautas džiaugėsi cukraus kiekiu, kuris skynimo metu buvo naujose, iš JAV atsivežtų ‘Frontenac‘, ‘Marquette‘ veislių uogose, pasodintose Švenčionių rajone: 22–24 °Brix, taigi apie 13,5 proc. potencialaus alkoholio.  Tiesa, svarumą šiose vynuogėse lydi labai stipri, ne visiems patinkanti rūgštis. 2015-aisiais dėl sausros ir vėsos uogos užaugo mažesnės, turinčios daugiau taninų. Olga Vilkelienė Neries slėnyje Jonavos rajone lauke augina tik dalį vynuogių. Visas desertines laiko šiltnamyje. ‘Мuskat belyj’ prinoko iki 20 °Brix (11,2 % potencialaus alkoholio). Tai puikus rezultatas, žinant, kad kai kurie krūmai užmezgė ir sunokino iki 70-ies vieną kilogramą sveriančių kekių. 

2016-aisiais vynuogės prikaupė dar daugiau cukraus. Padėjo kantrus laukimas neskinant derliaus iki pat rugsėjo pabaigos. Alius Ulevičius, prie Aukštadvario auginantis ‘Regent’ vynuoges, mini, kad cukraus kiekis uogose 2016 m. turėjo potencialo pasiekti 19 °Brix, taigi beveik 11 % alkoholio.

Matome, kad Lietuvoje vynuogės gali pasiekti tokį nokumo lygį, kad net galima apsieiti be šaptalizacijos. Taip pat žinome, kad yra bent pora vynuogių veislių, iš kurių jau dabar padaromas geras vynas. Todėl galima daryti išvadą, kad lietuviško vynuogių vyno pramonės laukia puiki ateitis. Laukiame vyno pasirodant parduotuvėse.

Arūnas Starkus

Lietuvių vyndarių produkcija (ne vynuogių vynas) mūsų parduotuvėje