„Mastroberardino“ – apie tradicijų ir istorijos išsaugojimą

Greičiausiai „Vyno klube“ nerasite nei vieno produkto, nesusijusio su istorija, asmenybėmis ir vertybėmis. Jei šventėms ar ypatingam vakarui ieškote vyninės, kuri bylotų apie tradicijas, jų išsaugojimą ir istoriją, kviečiame persikelti į Kampaniją. Vyninės istorija ir taurumas sužadina net labiausiai patyrusių vyno ekspertų smalsumą, o vyninės vaizdai paperka meno mylėtojus. 

Ar kada ragavote ‘Greco’ vynuogių?

1878-aisiais įkurta vyninė labai stengėsi išsaugoti ir populiarinti senąsias vynuogių veisles kaip ‘Greco’ bei ‘Fiano’. Todėl Mastroberardinų šeima, ypač Antonias Mastroberardinas, vyndarių gretose dar vadinami vynuogių archeologais.

Po Europos vynuogynus nualinusios filokseros ir Antrojo pasaulinio karo ir daugelis senųjų Italijos vynmedžių, atvežtų iš Senovės Graikijos ir išpopuliarėjusių Romos imperijos laikais, atsidūrė ant išnykimo ribos.

Dešimtosios vyndarių Mastroberardinų kartos atstovas Antonias pradėjo gilintis į vietines Kampanijos vynuogių veisles ir kartu su vietiniais ampelografais (vynuogių kilmės mokslininkais) identifikavo, išsaugojo ir išpopuliarino tokias vynuogių veisles kaip ‘Aglianico’, ‘Fiano’, ‘Greco’, ‘Piedirosso’ bei ‘Sciascinoso’.

Greco galite aptikti dvi atmainas: ‘Greco bianco’ ir ‘Greco nero’. Pirmosios noksta vėlai, jos yra neatsparios miltligei. Iš jų padarytam vynui būdingas persikų, šviežios lapijos aromatas, bręsdamas įgyja žolelių aromato.

Kampanijos regionas 

Vyno ekspertė ir žurnalistė Jancis Robinson šį vyną prilygino plačiau žinomam „Viognier“. Iš vynuogių gaminami tiek sausieji, tiek saldieji vynai.

Greco di Tufo DOCG – tai ‘Greco’ vynuogių vynas iš Tufo miesto apylinkių. Čia dirvožemis yra iš tufo uolienos, susidariusios iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnio išsiveržimo metu.

„Greco di Tufo“ vynas turi ilgą brandos potencialą ir gali būtų laikomas 10–12 metų po pagaminimo.

Fiano di Avellino DOCG – tai vynas iš Avelino provincijoje auginamų baltųjų ‘Fiano’ vynuogių, taip pat mėgstančių vulkaninį dirvožemį. Jų vynas kompleksiškas, aromatingas, tinka ilgam brandinimui. Manoma, kad šių vynuogių protėviai buvo naudojami gaminti Senovės Romoje gertam „Apianum“ vynui gaminti.

Pastarųjų metų fenomenas

Iki 1990-ųjų pradžios „Mastroberardino“ vyninė buvo vienintelė vyninė regione gaminanti „Taurasi“ vyną eksportui. O štai 2000-ųjų viduryje Taurazių apylinkėse vyną eksportui gaminančių vyninių skaičius beveik pasiekė 300.

„Taurasi“ gaminamas iš vulkaniniame dirvožemyje augančių vynuogių, prieš išleidžiant jį į rinką, vynas brandinamas bent trejus metus, vienus metus privalo būti brandinams kaštono arba ąžuolo statinėse.

‘Aglianico’ vynuogės kartu su ‘Sangiovese’ ir ‘Nebbiolo’ vadinamos svarbiausiomis ir didingiausiomis itališkomis vynuogių veislėmis. Ne veltui ‘Aglianico’ vynuogių vynas vadinamas pietų barolu (it. il Barolo del Sud). Tai taurus, svarus vynas, puikiai tinkantis prie aukščiausios kokybės mėsos patiekalų.

Šiems vynams būdingas raudonų ir tamsių uogų – tręšnių, juodųjų serbentų ir slyvų – aromatas. Šiuos kvapus papildo išraiškinga prieskonių puokštė, taip pat brandos ąžuole įkvėptos tabako natos. Tai sodraus skonio ilgaamžis gausių, tvirtų taninų vynas.

Vyninės centre - menas 

Per 1980 Pietų Italiją sukrėtusi žemės drebėjimą buvo smarkiai apgadinti vyninės rūsiais ir pagrindinis pastatas. Vyndarių šeimos santykį su menu ir istorija buvo nutarta įprasminti ant rekonstruotų sienų rankomis tapytomis freskomis. 

Trys freskos, nutapytos trijų skirtingų menininkų simbolizuoja skirtingas temas - sudėtingą gyvenimą santuokoje (vaizduojamas romėnų vyno dievas), gyvenimo simboliai, gyvybę teikianti žemė, ekstazės ir pramogų ritualai.