STOP! Restorane rodyti vyno etiketę nėra draudžiama!
Paskelbta: 2018-01-12
15min.lt straipsnyje R. Karbauskis suklydo - Skandinavijoje žurnalai be alkoholio reklamos neleidžiami cituojamas LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, kalbantis apieaprekybos alkoholiu pakitimus restoranuose.
R. Karbauskis alkoholio butelių slėpimą laiko teigiamu dalyku, prie kurio maitinimo paslaugas teikiančios įmonės esą pripras, kaip kadaise priprato prie draudimo rūkyti patalpose.
Pasak jo, priimant bet kokį sprendimą, susijusį su tam tikrais draudimais, visuomet kyla interpretacijų, vertinimų, tačiau, jo galva, alkoholio butelių rodyti tikrai nesą reikalo.
„Manau, kad sprendimai, kuriuos padarė Seimas, yra tikslingi ir savalaikiai, o tai, kas šiandien dar vieną kitą žmogų erzina, bus rasti sprendimai, kad neerzintų. Yra valstybių, kur nešiotis tarą alkoholio viešai yra draudžiama ir taip toliau. Taip, mums prie daug ko reiks priprasti, bet, manau, kad žiūrint į mūsų vaikus, kurie taip pat su mumis šeimose ateina į tas pačias maitinimo įstaigas, tai galbūt teisingas sprendimas. Gal mums nereiktų demonstruoti tų alkoholio butelių ir po to aiškinti vaikams, kas ten yra ir ką tai reiškia“, – kalbėjo R. Karbauskis.
STOP! Atrodo, kad jau ir patys seimūnai nebeskaito įstatymų, kuriuos priima ir paskui komentuoja. Butelio rodymas svečiui turėtų būti kiekvienos save gerbiančios viešojo maitinimo vietos prioritetas. Svečią reikia informuoti apie jo pasirinkimą.
Ažiotažą sukėlusį „butelio slėpimo“ aiškinimą reglamentuoja šis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas:
„Pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;“
Šis skubotai ir atmestinai suformuluotas įstatymas turėjo pažaboti naktinių alkoholio parduotuvių, kurios apsimeta barais, darbą. Mintis kaip ir gera, bet išraiška prasta. Dabartinė formuluotė paliečia ir visus, kad ir atsakingai į alkoholio vartojimą žiūrinčius restoranus bei barus. Įstatymas nesusijęs su alkoholio reklama, kaip aiškina R. Karbauskis. Įstatymas apriboja, kad tuo metu, kai parduotuvėse alkoholio nebegalima įsigyti, jo nebebūtų galima įsigyti išsinešimui ir restorane ar bare. Viskas. Nieko apie butelio ar jo etiketės rodymą. Vaikų naktimis restoranuose ar baruose irgi lyg nepadaugėja, kad tektų dėl jų įvesti kokius nors butelio slėpimo ritualus.
Tad:
1) Visose maitinimo įstaigose pirmadienį–šeštadienį 10–20 val. ir sekmadienį 10–15 val. prekybos alkoholiu tvarka nesikeičia (išskyrus 20 metų cenzą ir dokumento prašymą iš asmenų, kurie atrodo jaunesni nei 25 metų).
2) Naujai priimta pataisa tik reglamentuoja, kad pirmadienį–šeštadienį po 20 val. ir sekmadienį po 15 val. leidžiama parduoti tik pilstomus gėrimus vartojimui vietoje.
Tai reiškia, kad butelio etiketės rodymas nėra draudžiamas! Priešingai, atsakingą vartojimo kultūrą propaguojančios viešojo maitinimo vietos turėtų svečiui paaiškinti ir parodyti, koks gėrimas jam pilamas.
Kitas klausimas dėl sąvokos „pilstomas“. Viešojo maitinimo vietose gėrimai įprastai visada prieš vartojimą perpilami į vartojimui vietoje skirtą tarą. Juk niekas negeria vyno iš butelio. Tai perteklinis įstatymo tekstas, tik apsunkinantis restoranų darbuotojų darbą, tačiau nesprendžiantis jokių problemų. Išsamaus šio įstatymo punkto išaiškinimo reiktų kreiptis turbūt ir į ES teisės specialistus.
Jurgis Kazlauskas, NTAKD tabako ir alkoholio skyriaus vedėjas, 2018.01.02 LRT laidoje Labas rytas, Lietuva tik patvirtina, kad įstatymas nutaikytas prieš naktinę prekybą alkoholiu išsinešti. O tiesiai paklaustas, ar gali restorane butelis stovėti ant stalo, atsako gana miglotai, dangstydamasis protingumo kriterijaus sąvoka:„Jeigu bus turinys išpilstytas, tai gali.“ Vedėjui nusistebėjus, kad tada reikia neįtikėtinai didelių taurių, jis patikslino, kad „teisės aktai bet kokioje situacijoje turi būti taikomi protingai. Įvertinus individualią situaciją, kad sėdite su kompanija, vartojate maistą, na, jeigu jums ir liks koks tai likutis butelyje, manau, bus pažiūrėta protingai, bet tais atvejais, kai tik siekiama apsimesti, to, be abejo, toleruojama nebus. Nes susidurdavome su atvejais, kai apsimestinai į vienkartinę stiklinę įpilama dešimt mililitrų brendžio ir atiduodamas butelis su stikline išsinešimui.“
Laidos vedėjui darsyk tiesiai paklausus pašnekovo ar restoranai tada nebus tikrinami, atsakymas buvo toks:
„Visi subjektai įstatymo privalo laikytis. Mes negalime pasakyti, kad vienus tikrinsime, o kitų netikrinsime, nes iš tiesų visus vertiname vienodai, bet, kaip ir mūsų ministras pirmininkas yra pažymėjęs, turime vertinti protingai ir teisės aktus taikyti protingai.“
Jei net kontroliuojančioji institucija mato, kad įstatymo tekstas nėra suformuluotas protingai, galbūt gerbiami Seimo nariai teiksis pavasario sesijos metu priimti atitinkamą pataisą: užtektų iš įstatymo 18 dalies 3 straipsnio 13 punkto išbraukti žodį „pilstomiems“. Tuomet tai neverstų restoranų imtis kažkokių gudrybių, o NTAKD, kontroliuojančiai įstatymo laikymąsi, taikyti mistiškuosius „protingumo kriterijus“, ir alkoholio pardavimo naktį išsinešimui problema būtų pažabota.
Blogai, kad nėra vieno aiškinimo, kaip elgtis restoranams. Dar daugiau problemų ir neaiškumo sukelia įstatymų leidėjų komentarai apie tai, kas ir kaip bus baudžiamas arba ne. Seimas leidžia įstatymus, tačiau jų vykdymą kontroliuoja atsakingos tarnybos (šiuo atveju NTAKD). Bet koks Seimo nario įstatymo aiškinimas ar pažadai dėl baudimo ar nebaudimo yra verti ne daugiau nei standartiniai populistiniai pažadai prieš rinkimus.
Petras Jarašūnas