Rožinis vynas - garsiausių pasaulio vynų protėvis?

Labai tikėtina, kad pirmieji vynai pasaulyje buvo rožiniai! Jau senovės graikų bei romėnų vyndariai pastebėjo, kad išspaustas sultis ilgiau palaikius kartu su vynuogių odelėmis sultys nusidažys tamsia spalva, o vynas bus kur kas skalsesnis, tačiau toks vynas būdavo per aštrus ir mažiau mėgstamas. Vyno istorikas Hugh Johnsonas nurodo, kad galingoje Anglijos vyno rinkoje ilgą laiką geriausiu Bordo regiono vynu buvo laikomas vin d'une nuit, arba „vienos nakties vynas“, – rausvas vynas, kuris su odelėmis praleido vos vieną naktį. Tuo metu vyravo nuomonė, kad ilgiau su odelėmis laikytas ir tamsesnės spalvos vynas buvo žemesnės kokybės. Kol vienuolis Domas Perignonas ištobulino skaidraus vyno gamybą iš juodųjų vynuogių veislių, visas ankstyvasis Šampanės regiono „baltasis vynas“ būdavo rausvos spalvos.

Pastaruoju metu pasaulyje pastebimas susidomėjimas rožiniu vynu, ir ne tik vasaros metu! Rausvos spalvos vynas yra itin universalus derinant su maistu – dera tiek prie įvairių salotų, tiek prie ant grotelių keptos vištienos. Dažnai rožinio vyno reputacija nukenčia dėl nežinojimo, kaip jis gaminamas: neretai manoma, kad tai tiesiog baltojo ir raudonojo vyno mišinys, nors viskas nėra taip paprasta.

Kontaktas su vynuogių odelėmis
Labiausiai paplitęs rožinio vyno gamybos būdas yra kai išspaustos vynuogių sultys laikomos kartu su vynuogių odelėmis ir iš šių išskalautas pigmentas nudažo vyną. Kai pasiekiama pageidaujama spalva, besifermentuojančios vyno sultys atskiriamos nuo odelių ir perpilamos į kitą talpą, kurioje tęsiama fermentacija. Tai vyraujantis rožinio vyno gamybos būdas Prancūzijos Provanso, Ronos bei Langedoko-Rusijono regionuose.

Saignée metodas
Vyndariai, gaminantys raudonąjį vyną, pastebėjo, kad pirmos iš preso išbėgusios sultys būna kur kas šviesesnės, nei vėliau ištekėjusios. Kilo idėja, jog nutekinus pirmąsias sultis (tiesiogiai verčiant saignée reikštų „kraujo nuleidimą“) vienu šūviu galima du zuikius nušauti - bus gaunamas ne tik ypatingu būdu pagamintas rožinis vynas, bet ir būsimas raudonasis vynas, netekęs skaidresnių sulčių dalies, taps ryškesnio, labiau koncentruoto skonio ir spalvos. Dėl savo ypatingos gamybos saignée rožinis vynas gana retas, tačiau visad stebina ryškiais raudonųjų uogų aromatais.

Maišymas
Vienintelė vieta Europoje, kur rožinį vyną galima gaminti į baltąjį vyną įmaišius raudonojo, yra Šampanė. Taip, būtent aristokratiškoje Šampanėje leidžiama rožinį šampaną gaminti maišant baltąjį vyną su raudonuoju. Priklausomai nuo raudonojo vyno kiekio, toks vynas, nors ir yra rausvos spalvos, bet jo skonis ir kvapas neretai primena baltąjį vyną. Jeigu raudonojo vyno žaliavos dalis didesnė – dominuos tiek raudonųjų uogų aromatas, tiek skonis. Retai, bet ir Šampanėje pasitaiko saignée metodu pagaminto vyno, kuris būna ryškios koralinės spalvos bei kupinas nokių uogų aromatų.

Rožinis iš baltųjų vynuogių?
Įprastai raudonasis daromas iš juodųjų vynuogių veislių – nes jų odelės turi pigmentų, reikalingų sultims nudažyti rausva spalva. Tačiau yra keletas baltųjų vynuogių veislių, dar vadinamų pilkosiomis, kurių odelės yra gana tamsios pilkšvos arba rausvos spalvos ('Pinot Gris', 'Gewurztraminer', 'Grenache Gris' ir kt.). Dažniausiai rožinio vyno gamybai pasitelkiamos 'Pinot Gris' vynuogės, o vynas gaminamas sultis su odelėmis paliekant kur kas ilgiau (24-36 valandas), nes šių vynuogių odelėse spalvinančio pigmento yra labai nedaug. Italijos Friulio regione šiuo būdu gaminamas vynas iš 'Pinot Grigio' uogų vadinamas Ramato.

Petras Jarašūnas