Sauvignon Blanc stiliai

Lietuvoje mėgstame aromatingą „Sauvignon Blanc“ iš Naujosios Zelandijos. Tačiau šios vynuogės auginamos visame pasaulyje, ir kai kur jų vynas įgauna savybių, kurias ekspertai vertina labiau nei Naujosios Zelandijos išraiškingumą. Pasižvalgykime po „Sauvignon Blanc“ stilių įvairovę.

Arūnas Starkus

Vaisiškas, kvapnusis Naujosios Zelandijos Marlboro regiono vynas

Naujosios Zelandijos vyndariams turėtume dėkoti už pasaulinį „Sauvignon Blanc“ vynuogių populiarumo atgimimą prieš tris dešimtmečius. Nežiūrint to, kad pirmieji veislės medeliai ten pasodinti tik 1972-aisiais, dabar pasifloromis, citrinomis, persikais,  greipfrutais, paprikomis ir smidrais kvepiantis, vaisiško skonio, bet gaivus vynas laikomas klasikiniu šių vynuogių vynu. Neretai kvapnumą lydi didesnis alkoholio kiekis ir  saldesnė ataka burnoje.

Tiesa, Naujojoje Zelandijoje besikuriantys Prancūzijos gamintojai sėkmingai ieško ir kitokių stilių: siekia, kad vynas išreikštų dirvožemį, būtų sausesnis.

Naujosios Zelandijos „Sauvignon Blanc“ labai tinka prie kvapniu padažu pagardintos keptos, troškintos žuvies, atlaiko intensyvių patiekalo prieskonių kvapą, todėl jį galima derinti su Azijos šalių virtuvių patiekalais.

Klasikiniai Luaros „Sauvignon Blanc“ iš Puji Fiumė ir Sansero

Tačiau klasikos mėgėjai mieliau kalba apie dvi garsiausias Luaros slėnio (Prancūzija) augavietes – Sanserą (Sancere) ir Puji Fiumė (Pouilly Fume). Abejose dirvožemis panašus – yra titnago (pranc. silex) arba su Kimeridžio mergelio klodų. Todėl šiuo atveju jau galima tikėtis minerališkumo. Kalkiniame Kimeridžio mergelio dirvožemyje užaugintų vynuogių vynas kiek vaisiškesnis, o titnaginiame – uždaresnis, su dūmo, šlapio akmens natele. Minerališkumą lengvai užgožtų vaisiškumas, todėl vyndariai vyną daro sausą, rūgštesnį, turintį kiek mažiau alkoholio nei Marlboro, ir ne tokį vaisišką. Tačiau tai netrukdo vynui kvepėti pjauta žole, citrinomis, agrastais, žaliais obuoliais ir turėti ilgai trunkantį poskonį. Tradiciškai derinamas su šviežiomis jūrų gėrybėmis ir gėlavandene žuvimi. Neatsiejamas nuo Luaroje pagaminto chevre – šviežio ožkos pieno sūrio.

Natūralusis "Sauvignon Blanc" 

Sebastjanas Rifo savo vyną linkęs vandinti net ne natūraliuoju (nors daro jį pagal natūraliojo vyno reikalavimus: be SO2, nekontroliuodamas fermentacijos temperatūros, nefiltruoja, neskaidrina, spontaninė fermentacija, vynuogės - ekologinės), o istoriniu. Nes taip jis buvo daromas Sansere prieš tris šimtus metų. Kaip bepavadintum, tai, apie ką kalbame - nustebins savo išvaizda, kvapu ir skoniu: aukso spalva, kvepia oda, prieskoniais, tropiniais vaisiais, apyniais, burnoje gaivus ir harmoningas, kartu pilnakūnis. Nė iš karto atpažinsite "Sauvignon Blanc", tačiau pasijusite taip, kaip Michelin žvaigždutėmis pažymėtuose restoranuose, nes šis vynas neretai ten pilstomas taurėmis. 

Gaivūs, nepretenzingi bordo ir Gaskonės krašto

Prancūzijoje ‘Sauvignon Blanc‘ auginamos ir piečiau, Bordo regione. Buteliuose su užrašais „Bordeaux Blanc“ ar „Entre-Deux-Mers AOC“ – nepretenzingas, ne ąžuolinio stiliaus vynas, kuriame, greta ‘Sauvignon Blanc‘ rūgšties, žoliškumo ir citrusinių, atsiranda įmaišytų ‘Semillon‘ vynuogių medaus, prinokusių vaisių aromatai ir minkštumas bei „Muscadelle“ gėliškumas. Jį vietiniuose restoranuose visi maukia su šviežiomis jūrų gėrybėmis. Tie, kam ‘Sauvignon Blanc‘ norisi mažiau, gali pasidairyti krašto vyno iš Gaskonės. Čia mūsų aptariamos vynuogės maišomos su neutralesnėmis ‘Collombard‘, ‘Ugni Blanc‘.

Ąžuolo statinėse brandintas taurusis Bordo

Tačiau įdomiau paragauti tauriosios bordo versijos – Pesako Leonjano (Pessac Leognan) vyno. Jis visada brandinamas ąžuolo statinėse, taigi įgauna vanilės, saldžių prieskonių aromatų ir papildomo svarumo, tekstūros. Geriausi ūkiai čia išskirti į Grands Crus Classes sąrašą. Jų vynas turi būti brandinamas, todėl ieškokite bent 3–4 metų senumo vyno, kurį gerdami pajusite šilkinę tekstūrą ir migdolų, džiovintų vaisių aromatą su atogrąžų vaisių natomis. Prie tokio vyno gerai dera lašiša ir vištiena.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau ąžuolo statinėse taurinto baltojo vyno, kuriame ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘ vynuogių yra beveik po lygiai. Dažniausiai jis bus iš Soterno arba Barsako („Le G deGuiraud“, „d’Yquem Y“), nes saldaus vyno gamintojai turi daug ‘Semillon’, arba iš Bordo apylinkėse esančių apeliacijų. Pavyzdžiui, Bergerac AOC, („Château Tour Des Gendres Moulin des Dames blanc“). Šis vynas ne toks rūgštus, todėl sėkmingai derinamas su užkandžiais, pagamintais su vytintu kumpiu, vėžiagyvių mėsa.

Citrusiniai 'Sauvignon Blanc' iš vėsių Čilės regionų

Atskirai reikia paminėti Čilės vyną. Ramiojo vandenyno pakrantėje besidriekiantis Kasablankos regionas kasdien iki pusiaudienio paskęsta rūke. Todėl čia tarpsta vėsų orą mėgstančios vynuogės, taip pat ir ‘Sauvignon Blanc‘. Čilės „Sauvignon Blanc“ būdingas citrinų aromatas, o skonis turi vos pastebimo sūrumo.

Retesni „Sauvignon Blanc“ iš Pfalco (Vokietija), Štyrijos (Austrija) ir Pjemonto (Italija)  

Pasirodo, Pfalce sėkmingai sirpsta ne tik ‘Pinot‘ šeimos vynuogės, bet ir ‘Sauvignon Blanc‘. Šiltokas klimatas reiškia, kad vynas panašesnis į Naujosios Zelandijos nei į Luaros vyną, bet kaina – mažesnė. Ir dar aukso medalis Lietuvos vyno čempionate! O štai Štyrija ieško savo minerališkumo išraiškos. Keli pas mus užsigulėję atskirų vynuogynų 2010 m. „Tement“ buteliai yra tikra retenybė.

O gal saldusis soternas?

Pesako Leonjano kaimynystėje – Soterne, Barsake, Kadijake ir Lupijake, daromas saldusis vynas. Dominuojančios vynuogės čia – ‘Semillon‘, tačiau siekdami daugiau gaivos vyndariai deda 5–10 proc. ‘Sauvignon blanc‘. Tik 1997 metų „Chteau Guiraud“ sudėtyje šių vynuogių yra net trečdalis.