Trijų tipų sidrai mūsų parduotuvėse
1. Nealkoholinis saldus.
2. Vaisiškas saldus, vos 2,5 tūrio proc. alkoholio.
3. Sausokas, su sodo paklotės natomis, 3,5 tūrio proc. alkoholio.
Turint omeny tokią įvairovę, galima suprasti, kodėl prancūziškas sidras kai kam jau patinka labiau nei vynas. Mūsų klientų mėgstamiausias – nealkoholinis „Duché de Longueville“ sidras, pagamintas Normandijoje, netoli Diepės (Dieppe) miestelio. „Duché de Longueville“ augina 600 ha obelų ir daro viską, kad jų sidras išlaikytų vaisiškumą: nukrato prinokusius obuolius (normandiškas sidras gali būti daromas tik iš nuo žemės rinktų obuolių), labai greitai surenka, nuplauna, susmulkina ir išspaudžia. Sidras daromas iš 100 proc. sulčių, fermentuojamas slėgį atlaikančiose nerūdijančio plieno talpose, pilstomas į butelius ir iškeliauja į parduotuves. O štai mažasis gamintojas „Pierre Huet“ teturi 30 ha sodą, kuriame auga 25 veislių obelys. Sidrą gamina kiek lėčiau, nebijo pikantiškesnių kvapų ir sausesnio skonio: susmulkintus obuolius palaiko kubiluose, pradžioje lėtai (iki 4 mėn.) fermentuoja didelėse talpose, o užbaigia fermentaciją buteliuose (bent 3 mėn.). Po to dar dvejus metus gėrimas gali sėkmingai bręsti įgaudamas odos, džiovintų obuolių ir sodo paklotės, fermos aromatų puokštę. Subrendęs Pierre Huet Cidre Pays d'Auge AOP sidras dera ne tik prie obuolinių desertų, bet ir prie baltos bei raudonos mėsos, pavyzdžiui, ėrienos šonkauliukų. Paties stipriausio butelyje sidro tėra vos 2,1 standartinio vieneto alkoholio (t. y. 21 gramas gryno alkoholio), o tai reiškia, kad išgėrus butelį sidro per dieną, neviršijama moksliškai pagrįsta saikingo alkoholio vartojimo riba.
